Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-05-18 09:00:25

Koordinavimo taryboje aptarta ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktika

Pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis, nežymiai auga sergamumas ŽIV, daugėja dėl ŽIV ligos gydomų pacientų bei kasmet daugėja švietėjiškų renginių ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos temomis ir gerėja visuomenės informuotumas apie ŽIV perdavimo būdus. Tai konstatuota šią savaitę vykusiame ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės veiksmų plano koordinavimo tarybos (KT) posėdyje.

 

Koordinavimo tarybos nariams Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pristatė ŽIV epidemiologines tendencijas ir pažymėjo, jog ŽIV užsikrėtusiojo Lietuvoje amžiaus vidurkis siekia 34 metus, dauguma užsikrėtusiųjų vyrai (77 proc.) bei 60 proc. visų registruotų ŽIV infekcijos atvejų sudaro asmenys, užsikrėtę ŽIV vartodami narkotikus. Tačiau pastaraisiais metais daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV per lytinius santykius, ypač moterų.

 

Taip pat koordinavimo tarybos nariams pristatytas Jungtinių Tautų AIDS strategijos tikslas - iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją pasaulyje bei artimesni JT AIDS programos (UNAIDS) tikslai 90 - 90 - 90, t.y. iki 2020 metų: siekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV bei 90 proc. jų būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais (ARV) ir 90 proc. ARV gaunančių asmenų būtų pasiektas žemas viruso krūvis. Pastarųjų tikslų įgyvendinimas yra aktualus visoms Europos šalims ir jų įgyvendinimo pažangą šalyse kasmet monitoruoja tarptautinės organizacijos. Siekiant pirmojo UNAIDS tikslo, koordinavimo taryboje pažymėta, kad išaiškinamumo dėl ŽIV apimtys Lietuvoje siekia 70 proc. (ES/EEE šalių vidurkis 83 proc.). ULAC ir VLK duomenimis, nepakankamai dėl ŽIV tiriami lytiškai plintančiomis ligomis bei tuberkulioze sergantys pacientai ir asmenys, kuriems taikoma pakaitinė terapija metadonu ar buprenorfinu. Būtent šios pacientų grupės turi didesnę riziką sirgti ŽIV liga ir visiems jiems rekomenduojama atlikti ŽIV tyrimą.  Siekiant, kad šeimos gydytojai aktyviau prisidėtų prie ŽIV ligos išaiškinamumo gerinimo, diskutuota apie siūlymus įtraukti ŽIV tyrimą į skatinamųjų paslaugų sąrašą, stiprinti bendradarbiavimą bei aktyvų visuomenės informavimą.

 

Kasmet Lietuvoje daugėja pacientų, kuriems skiriama antiretrovirusinė terapija (ART), tačiau, ŽIV ligos gydymo aprėptis Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra viena iš mažiausių ir tesiekia 30 proc. (ES/EEE šalių vidurkis - 77 proc.). Beveik kas antras pacientas Lietuvoje, kuriam skiriama ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus, todėl neretai susiduriama su terapinės disciplinos problema, kai pacientai savavališkai nutraukia ART (kasmet apie 13 proc.), nesilaiko gydymo režimo, nesilanko pas gydytojus. Atsižvelgiant į tai, konstatuota būtinybė peržiūrėti ŽIV ligos diagnostikos ir gydymo algoritmą vadovaujantis naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos ŽIV ligos gydymo rekomendacijomis.

 

ULAC duomenimis, iki 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2749 asmenims. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyta Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. 2016 metų pabaigoje iš viso ŽIV ligos gydymą (antiretrovirusinę terapiją) gavo 754 ŽIV liga sergantys pacientai, iš jų dauguma vyrai - 550 ir 204 moterys. Dar 62 ŽIV liga sergantys pacientai, kurie yra nuteisti, gavo gydymą įkalinimo įstaigose.

 

Kontaktinis asmuo:

Zigmas Nagys
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
tel. 85 2300125; mob. 8 684 33174, zigmas@ulac.lt