Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-06-13 14:32:09

Europos Parlamentas nustatė aiškesnį energetinio efektyvumo ženklinimą


2017-06-13

Europos Parlamentas nustatė aiškesnį energetinio efektyvumo ženklinimą

Antradienį europarlamentarai nutarė laipsniškai pakeisti esamą buities prietaisų energetinio efektyvumo ženklinimą aiškesne A-G skale.

Dauguma šiuo metu ES parduodamų buities prietaisų atitinka aukščiausią A energetinio efektyvumo klasę, todėl, siekdami gaminių išskirtinumo, gamintojai linkę ją skaidyti į mažesnes kategorijas ir pridėti pliusus, pvz., A+, A++ ar A+++. Tai gali klaidinti vartotojus, kurie pirkdami A kategorijos gaminį tikisi įsigyti taupiausią prietaisą.

Nuo 2019 m. pabaigos kai kurių gaminių energijos vartojimo efektyvumas jau turėtų būti ženklinamas pagal naująją skalę - nuo A iki G. Naujosios etiketės bus prieinamos tiek popieriniu, tiek skaitmeniniu formatu. Taisyklės taip pat įpareigoja gamintojus skelbti prietaiso energetinę kategoriją reklamose bei informaciniuose leidiniuose, o Europos Komisija turės informuoti visuomenę apie naująją skalę.

Siekiant neatsilikti nuo technologinių pasiekimų, prietaisų energijos vartojimo žymėjimas bus vėl persvarstomas tada, kai 30 proc. jų pateks į A kategoriją arba pusė jų pateks į A ir B kategorijas.

„Piliečiai turės aiškią ir suprantamą skaitmeninę informaciją apie buitinių prietaisų energijos suvartojimą, o tai leis ateityje dar geriau lyginti produktus ir atsakingiau juos pirkti", - pažymėjo EP pranešėjas Dario Tamburrano (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, Italija).

Naujosioms taisyklėms pritarė 535 EP nariai, nepritarė 46, o susilaikė 79. Jos jau suderintos su ES Taryba, tačiau joms įsigalioti būtinas formalus Tarybos pritarimas.

Informacinis grafikas: aiškesnio buitinės technikos ženklinimo link:
http://www.europarl.europa.eu/news/lt/headlines/economy/20160613STO31954/aiskesnio-buitines-technikos-zenklinimo-link


Europarlamentarai ragina tęsti ES paramą regionuose po 2020 m.

Ir po 2020 m. ES turi deramai finansuoti regionų plėtrą, pasitelkusi įvairių ES fondų sąveiką ir paprastesnį valdymą. Tai sakoma antradienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje.

Nors sanglaudos politika sušvelnino ekonominės krizės ir po jos sekusios taupymo politikos poveikį, regioniniai ir socialiniai skirtumai ES tebėra dideli, todėl svarbu pasitelkus ES sanglaudos politiką toliau juos mažinti, pažymi europarlamentarai.

Rezoliucijoje siūloma šiai politikai ir po 2020 m. skirti pakankamai lėšų, supaprastinti jos valdymą, stiprinti ES struktūrinių ir kitų fondų sąveiką, taip pat derinti sanglaudos ir konkurencingumo politiką. EP nariai pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondas „neturėtų kelti grėsmės" sanglaudos politikai. Jie taip pat mano, kad subsidijos turėtų likti šios politikos finansavimo pagrindu, ir ragina atsargiai naudoti kitus finansinius mechanizmus, tokius kaip paskolos, kapitalas ar garantijos.

„ES struktūriniai fondai kuria darbo vietas ir padeda kovoti su tokiais iššūkiais kaip klimato kaita. Jie yra taip pat ekonominio augimo ir tvarios plėtros variklis. EP siunčia aiškų signalą: būtina ir toliau išlaikyti ES sanglaudos politiką", - pažymėjo pranešėja Kerstin Westphal (Socialistai ir demokratai, Vokietija). Jos parengtai rezoliucijai pritarė 350 EP narių, nepritarė 149, o susilaikė 171.

Kitoje tądien priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl populistinės propagandos, kuri iškraipo informaciją apie ES politikos pasiekimus. Kadangi tik trečdalis Sąjungos piliečių žino apie jų regione ES finansuojamus projektus, jie siūlo didinti ES sanglaudos politikos matomumą, parengti veiksmingą jos komunikavimo strategiją ir pasitelkti naujus žiniasklaidos kanalus, ypač socialines ir kitas interneto platformas. Svarbu pabrėžti konkrečią sanglaudos politikos naudą ekonomikai, verslumui, naujovių diegimui bei darbo vietų kūrimui, priduria EP nariai.

Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje padėtis geresnė: du trečdaliai piliečių yra girdėję apie jų regione plėtojamus projektus, finansuojamus ES lėšomis.

„Komunikacija apie Europos struktūrinių fondų investicijas ne visada būna veiksminga. Siekiant geriau informuoti apie ES tikslus ir didinti piliečių susidomėjimą, būtina stiprinti valstybinių institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimą", - pažymėjo EP pranešėjas Daniel Buda (Europos liaudies partija, Rumunija). Jo parengtai rezoliucijai pritarė 469 EP nariai, nepritarė 51, o susilaikė 13.

EP studija apie sanglaudos politiką po 2020 m.:
http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/601974/IPOL_STU%282017%29601974_EN.pdf

EP Tyrimų biuro apžvalga apie bendradarbiavimą sanglaudos politikoje:
http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2017/603965/EPRS_ATA%282017%29603965_EN.pdf

ES struktūrinės politikos parama ES šalyse (Europos Komisijos informacija):
http://ec.europa.eu/regional_policy/en/atlas/



Europarlamentarai patvirtino Europos kultūros sostinių sąrašą

Antradienį Europos Parlamentas patvirtino sąrašą valstybių, kurių miestai 2020-2033 m. laikotarpiu taps Europos kultūros sostinėmis. 2022 m. šia sostine taps Kaunas.

Kiekvienais metais dvi ES valstybės turi teisę parinkti miestus, kurie gali tapti Europos kultūros sostinėmis. Kas trejus metus prie šio projekto gali prisijungti ir ES narystės siekiančios valstybės bei Europos ekonominės erdvės narės, nesančios ES sudėtyje.

Europos kultūros sostine norintys tapti miestai turi parengti į europietiškas vertybes orientuotą kultūros programą, kuri skatintų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir būtų patraukli svečiams iš kitų šalies vietovių bei visos Europos. Likus šešeriems metams, Europos kultūros sostinę turėsianti valstybė skelbia konkursą, kuriuo išsirenka miestą nugalėtoją, pasitelkusi nepriklausomus europinius ir nacionalinius ekspertus.

Nuo 1985 m. gyvuojančiu Europos kultūros sostinės projektu siekiama suteikti europiečiams galimybę pažinti kitas žemyno šalis ir jų istoriją, o kartu skatinti kultūrų dialogą, puoselėti bendras vertybes ir stiprinti europiečių bendrumo idėją.

Šiemet Europos kultūros sostinės yra Danijos miestas Orhusas ir Pafas Kipre. 2018 m. Europos kultūros sostinės bus Leuvardenas (Nyderlandai) ir Valeta (Malta), 2019 m. - Matera (Italija) ir Plovdivas (Bulgarija), 2020 m. - Rijeka (Kroatija) ir Golvėjus (Airija), 2021 m. - Elefsina (Graikija), Timišoara (Rumunija) ir Novi Sadas (Serbija).

Sprendimui pritarė 606 EP nariai, nepritarė 54, o susilaikė 6.

„Europos kultūros sostinių projektas labai pasitarnauja stiprinant ES piliečių tarpusavio saitus ir bendrumo jausmą. Džiaugiuosi, jog šis EP sprendimas leis dar labiau sustiprinti Europos šalių kultūrinius ryšius", - pažymėjo EP pranešėjas Santiago Fisas Ayxela (Europos liaudies partija, Ispanija).

Europos kultūros sostinės (Europos Komisijos informacija):
https://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/actions/capitals-culture_en


Europos Parlamente paminėtas „Erasmus" trisdešimtmetis

Antradienį Strasbūre surengtame Europos Parlamento plenariniame posėdyje iškilmingai paminėtas ES švietimo ir mokymo programos „Erasmus" trisdešimtmetis.

Nuo šios ES programos, pavadintos olandų filosofo Erazmo Roterdamiečio vardu, įkūrimo 1987 m. daugiau nei 9 mln. žmonių pasinaudojo galimybe studijuoti, mokytis, stažuotis ar užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Nuo 2014-ųjų ši ES švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto programa vadinama „Erasmus+".

Antradienį Strasbūre Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani ir Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker įteikė simbolinius apdovanojimus 33 Erasmus programos absolventams. Tarp jų buvo ir du lietuviai: muzikologas Pranas Kentra ir savivaldybės tarnautojas Rimvydas Zailskas.

Jubiliejaus proga šiemet visoje Europoje rengiamos konferencijos, forumai, dialogai, minėjimai, debatai ir parodos. Lietuvoje vykstančių renginių sąrašą galite rasti čia.

Dabartinėje (2014-2020 m.) septynerių metų ES finansinėje programoje „Erasmus+" numatyta 14,7 mlrd. eurų - tai 40 proc. daugiau nei praėjusį laikotarpį. Tai atspindi ES įsipareigojimą investuoti į jaunimą.

EP pirmininkas Antonio Tajani sukakties proga pažymėjo: „Erasmus+ turi suteikti galimybių visiems jauniems europiečiams, nesvarbu kokios jų šeimos pajamos ar pasirinkta studijų kryptis. Todėl labai svarbu tam numatyti pakankamai ES biudžeto išteklių. Daugiau lėšų Erasmus+ taip pat reikš mažesnį jaunimo nedarbą."

„Tikiu, kad ši programa stiprina toleranciją ir pagarbą skirtumams, kurie yra milžiniškas ES turtas", - teigė ceremonijoje dalyvavusi EP Kultūros ir mokslo komiteto pirmininkė Petra Kammerevert (Socialistai ir demokratai, Vokietija).

Išsamiau apie Erasmus+ programą:
https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/node_lt

Erasmus+ 30-osios metinės:
https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/anniversary_lt

Garso ir vaizdo medžiaga šia tema:
http://www.audiovisual.europarl.europa.eu/erasmus

EuroparlTV video apie Erasmus+:
https://www.europarltv.europa.eu/lt/programme/society/erasmus