Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-06-14 11:11:43

Aplinkos ministerija pažadėjo pakoreguoti priimtą Savų reikmių nutarimą

Birželio 9 dieną LR Seime vyko konferencija „Pakuotės gyvenimas Lietuvoje O ir X“, kurioje Seimo, Aplinkos ministerijos ir verslo atstovai diskutavo dėl Savų reikmių problematikos ir siekė išsiaiškinti terminologiją bei galimus logiškus perdirbamų pakuočių apskaitos būdus. 2015 m. pabaigoje Vyriausybės nutarimu buvo papildytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, kuriomis vadovaujantis, nuo 2017 m. gamintojai ir importuotojai, gaminių pripildytas pakuotes sunaudojantys savoms reikmėms (tai yra – įmonės veikloje naudojantys į šalį įvežamų ar Lietuvoje pagamintų gaminių pakuotes), privalo jas atskirai surinkti ir įvykdyti 100 proc. šių atliekų sutvarkymo užduotį. Užduoties pilnai neįvykdžius arba netinkamai apskaičius savų reikmių pakuočių kiekius, įmonėms gresia mokestinės baudos, kurios gali būti iki 25 kartų didesnės nei pakuočių atliekų tvarkymo kaina. Aplinkos ministerijos atstovai sutiko su išsakytomis pastabomis ir pažadėjo priimtas pataisas peržiūrėti.

 

Per metus teks surinkti apie 30 proc. daugiau atliekų

 

Iki 2017 m. skirtingoms pakuočių rūšims, t. y. tiek savų reikmių, tiek ir galutiniam vartotojui skirtoms pakuotėms, buvo taikomos tik bendrosios tvarkymo užduotys. Atskyrus vieną srautą ir padidinus jam taikomas užduotis, likusio srauto užduotys nemažinamos – vadinasi, nuo šiol bendrai reikalaujama sutvarkyti kur kas daugiau pakuočių atliekų.

 

Diskusijoje Seime dalyvavęs pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius iškėlė verslui itin aktualų klausimą – kaip naujai suformuluotos pakuočių tvarkymo užduotys bus įgyvendinamos praktiškai, nes kol kas atsakymų ar nutarimo išaiškinimų sulaukta nebuvo. „Lietuvoje per vienerius metus pradėtos taikyti nebe ES direktyvose numatytos užduotys, o gerokai aukštesnės. Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje bendras pakuočių atliekų sutvarkymas siekia 60 proc. ir atitinka ES nustatytą užduotį. Nors kol kas statistinių duomenų apie faktinį savų reikmių pakuočių susidarymą nėra, preliminariais vertinimais skaičiuojama, kad bendroji pakuočių atliekų sutvarkymo užduotis Lietuvoje kyla ir nuo šiol gali siekti 80 proc. Panašius rezultatus pasiekti pavyksta tik tokioms šalims, kaip Belgija, Austrija ar Vokietija, kurios apskritai laikomos atliekų tvarkymo lyderėmis visame pasaulyje dėl preciziškai veikiančių atliekų tvarkymo sektoriaus procesų įgyvendinimo“, – sako K. Pocius.

 

Pasak jo, tokį milžinišką pakuočių atliekų tvarkymo šuolį Lietuvoje per metus įgyvendinti nėra realu – remiantis Europos Komisijos parengtais „Žiedinės ekonomikos modelio“ dokumentais, specialistų skaičiavimais ir kitų šalių praktika, tokius „ambicingus“ rezultatus planuojama ir realu pasiekti tik 2025–2030 m. „Per metus trečdaliu padidinti atliekų surenkamumą yra neįmanoma. Net Europos Komisija, projektuodama atliekų tvarkymo užduočių didinimą, numato protingą pereinamąjį laikotarpį su galimybe jį pratęsti. Užduotys padidintos nepagrįstai greitai ir smarkiai, o jų neįvykdžius verslui gresia sumokėti aplinkos taršos mokesčius, kurie yra iki 25 kartų didesni, nei reali atliekų tvarkymo kaina“, – teigia VšĮ „Žaliasis taškas“ direktorius K. Pocius.

 

Nauji reikalavimai įmonėms praktiškai neįgyvendinami

 

Pasak K. Pociaus, įgyvendindamos naujus reikalavimus, su problemomis susiduria įvairią veiklą vykdančios įmonės. Daugiausia bėdų kelia atvejai, kai produkcija įsigyjama tiek iš užsienio, tiek iš vietinių tiekėjų – tuomet susidariusios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir joms taikoma skirtinga sutvarkymo užduotis. „Nuo metų pradžios sulaukėme daugybės užklausų, susijusių su įsigaliojusių reikalavimų vykdymu, nes įmonės, bandančios realybėje vadovautis priimtomis taisyklėmis, susiduria su problema, kad praktiškai neįmanoma atskirti ir apskaityti savoms reikmėms sunaudojamų pakuočių. Įmonių pateikti pavyzdžiai parodė, kad reikalavimas 100 proc. įvykdyti atliekų sutvarkymo užduotį prasilenkia su logika.“, – teigia K. Pocius.

 

Su panašia situacija susiduria prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės, prekiaujančios importuota ir vietinių tiekėjų produkcija: kadangi visi produktai į parduotuves tiekiami stambiose kartoninėse dėžėse, išpakavus prekes, jos tampa pakuočių atliekomis. Naujojo reglamentavimo atveju, importuotos produkcijos dėžės turi būti priskirtos prie savų reikmių pakuočių atliekų ir sutvarkomos 100 proc., o dėžės iš vietinių tiekėjų – prie bendrųjų pakuočių atliekų ir sutvarkomos 80 proc. Negana to, abu srautai privalo būti atskirai apskaitomi ir surenkami, t. y. savų reikmių pakuočių srautas metamas į vieną konteinerį, bendrų pakuočių – į kitą. Atsižvelgiant į nedidelį parduotuvių plotą, atskiras tokių pakuočių apskaitymas ir surinkimas yra praktiškai neįmanomas. Pasak „Žaliasis taškas“ vadovo, nesuprantamas ir tokio reikalavimo pagrindimas, nes tolesnėje atliekų tvarkymo grandinėje abu srautai yra sumaišomi ir sutvarkomi kartu, tad pridėtinė aplinkosauginė vertė nesukuriama, o administracinė našta yra didžiulė.

 

Be to, pagal priimtą tvarką, kiekviena įmonė savo teritorijoje turėtų įrengti specialius konteinerius ir atliekas sverti atskirai. Pagal šią logiką vien prie didžiųjų prekybos centrų, kuriuose įsikūrę daug mažų skirtingų parduotuvių, galėtų atsidurti dešimtys skirtingų konteinerių – po kelis kiekvienai jame esančiai parduotuvei.

 

 

Aplinkos ministerija sutiko peržiūrėti priimtas pataisas

 

Gamintojai ir importuotojai stveriasi už galvų ne tik dėl neaiškios tvarkos apskaitant ir tvarkant pakuočių atliekas, bet ir dėl to, kad gali būti priversti mokėti aplinkos taršos mokesčius už nepadarytą žalą. Net jei įmonėms ir pavyksta susidoroti su apskaitos bei atliekų surinkimo iššūkiais, sutvarkymo procesuose atsiranda natūralūs nuostoliai ir neišvengiami praradimai, todėl 100 proc. užduoties įvykdymas yra praktiškai neįmanomas. Tai rodo, kad griežti pakeitimai galimai priimti nerengiant išsamios studijos.

 

„Mūsų siūlymas yra panaikinti perteklinę 100 proc. Savų reikmių užduotį, paliekant bendrąsias užduotis pagal pakuočių rūšis, kurios ir taip nuo 2016 m. importuotojams bei gamintojams buvo sugriežtintos. Palikus verslui galimybę rinktis – atliekas rūšiuoti individualiai ar per organizacijas – sistema būtų efektyvesnė ir realiai įgyvendinama, nesudarant papildomų trukdžių verslo plėtrai“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ direktorius K. Pocius.

 

Aplinkos ministerijos viceministro Mindaugo Gudo teigimu, iki teisės aktų pasikeitimų buvo deklaruojamas bendras pakuočių atliekų srautas, tad pasitaikydavo piktnaudžiavimo atvejų, kai pakuočių perdirbimą įrodantys dokumentai būdavo išrašomi ne visam Savų reikmių kiekiui, todėl sistema buvo keičiama. Tiesa, viceministras pripažino, kad nutarimui gali reikėti pakeitimų. „Labai svarbu užtikrinti tiek komunalinio, tiek komercinio pakuočių srauto apskaitą, kad organizacijos investuotų daugiau į komunalinių srautų plėtrą, statytų daugiau konteinerių ir skatintų gyventojus rūšiuoti, tad ši diskusija išryškino silpnąsias nutarimo vietas ir kuriuos jo punktus reikėtų keisti.“ Pakeitimus planuojama padaryti iki rudens.

 

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Komunikacijos agentūra AD VERUM

Tel. +370 61445870

El. p. ausra@adverum.lt

www.adverum.lt