Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-06-14 13:26:17

Vaikų alergologė Laimutė Daukšienė, visą gyvenimą ėjusi vienu savo pačios pramintu vaikų alergologės keliu

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Pusę amžiaus skyrusi Respublikinei Šiaulių ligoninei, kurioje ir įrašyta visa pirmosios Šiaulių krašto vaikų alergologės klinikinės imunologės Laimutės Daukšienės darbo biografija, gydytoja nusprendė atsisveikinti su kolegomis ir užverti gydymo įstaigos duris. Išėjo gydytoja ne tuščiomis - už atsakingą ilgametį darbą, kuriam skirti 51-eri gyvenimo metai, gydytojai įteiktos LR Sveikatos apsaugos ministro bei miesto mero padėkos. Pačiai gydytojai didžiausia vertybė buvo pacientų dėkingumas, kolegų pagarba bei jai skirta laimė sutikti garbius specialistus, kurių dėka nesiblaškydama visą gyvenimą ėjo vienu keliu ir pasiekė didelių aukštumų savo pasirinktoje srityje.

Į mediciną – nesiblaškydama

Vaikystėje Laimutei teko daug sirgti, tad ir dažnai su gydytojais teko bendrauti. Kaip ir daugumai  Antrojo pasaulinio karo pradžioje gimusiems vaikams, taip ir jai, ne kartą gydyta skarlatina, difteritas. Vaikų gydytojas Marija Valeckaitė Miniotienė įsiminė visam gyvenimui. Limutė gydė lėles ir jau 4-5 metukų būdama žinojo, kad bus gydytoja.

Šiauliuose gimusi ir užaugusi bei baigusi anuometinę J. Janonio vidurinę mokyklą, Laimutė Dzegoraitytė svajonės tapti gydytoja neatsisakė. Prieš stojant į medicinos institutą anuomet reikėdavo dvejų metų patirties šioje srityje.

Aštuoniolikmetė Laimutė atėjo į Šiaulių ligoninę ir įsidarbino sanitare. Tuomet jauni gydytojai, šviesios atmintis Bronius Gadeikis, Jonas Valantinas, Albertas Griganavičius įžvelgė jaunos merginos pašaukimą ir stengėsi daugiau praskleisti gydytojo darbo kasdienybės širmą, nei galėjo matyti sanitare dirbantis žmogus. Ši patirtis tik dar labiau sustiprino pasirinkimą ir, praėjus dvejiems metams, L. Dzegoraitytė įstojo į anuometinį Kauno medicinos institutą.

Studijų metų sėkme tapo puikūs dėstytojai, atskleidę alergologijos mokslo paslaptis. Akademikas Vladas Lašas buvo pirmas alergologas, smalsią studentę sudominęs ne tik teorija, bet ir praktikos užsiėmimais, kurių metu gyvūnams buvo sukeliama alergija ir, žinoma, taikomas gydymas.

Alergologija Lietuvoje buvo naujiena

Baigusi Kauno medicinos institutą 1968 metais bei įgijusi gydytojos diplomą Laimutė grįžo į gimtuosius Šiaulius. Nors Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje buvo įdarbinta pediatre, tačiau alergologijos gydytoja neapleido. Skatino Kaune dirbusių alergologų darbai.

Domėtis alergologijos skatino ir patys ligoniai. Į gydymo įstaigą kreipdavosi daug alergijos kamuojamų, pavargusių ir išsekusių nuo šios ligos žmonių, tačiau padėti gydytojai galėjo mažai – gydymo nuo alergijos beveik nebuvo. Tačiau gydytoja padėdavo patarimais. Vienam padėdavo įtikinus pakeisti gyvenamąją aplinką, kitam – atsisakius kai kurių maisto produktų.

Nebuvo ligoninėje ir gydytojo alergologo etato. Tuo metu Respublikinei Šiaulių ligoninei vadovavęs gydytojas Kazimieras Knizikevičius įkūrė pusę etato ir į šias pareigas paskyrė jauną gydytoją Laimutę Dzegoraitytę.

Mokytis alergologijos mokslo paslapčių bei įgyti pirmųjų klinikinių žinių teko vykti į Maskvos pediatrijos instituto Alergologijos klinikas. Drauge mokymuose dalyvavo dar viena gydytoja iš Latvijos. Laimutei iki šiol nepasimiršta, su kokiu nuoširdumu ir geranoriškumu joms dviems buvo skaitomos paskaitos, perteikiama praktika.

Grįžusi į ligoninę Laimutė tapo pirmąją alergologe, gydymo metodikų pradininke, vaikų alerginių ligų stacionaro įkūrėja. Alergijos žinias ji tobulino Kazanės, Kijevo, Maskvos gydytojų tobulinimosi institute. Teko gydytojai vykti į konferencijas  Poznanėje, Lodzėje, Barselonoje, Berlyne, teko dalyvauti viešnagėje Stoholmo alergologijos klinikoje, kur plėtė akiratį alerginių ligų klinikos ir gydymo klausymais. Buvo 1992-ieji, Lietuvos atgimimo metai, tad naujovės lengvai kelią skynėsi įvairiose srityse. Ypač jų reikėjo alerginių ligų gydyme, nes į kabinetą ateidavo labai daug ligos nukamuotų vaikų, kuriems būdavo diagnozuojamos sunkios alergijos formos.

Keitėsi požiūris į alergiją

Anuometinė Vaikų ligų klinikos vyriausioji gydytoja Regina Ulkštinienė pasiūlė organizuoti vaikų alergijos gydymo centrą. To darbo ir ėmėsi Laimutė Daukšienė. Centrą nuspręsta organizuoti ne ligoninėje, bet Briduose (Šiaulių raj.) buvusio vaikų lopšelio-darželio patalpose.

Šiame darželyje ir buvo įsteigtas Vaikų ligų klinikos Alergijos ligų reabilitacijos centras, į kurį buvo guldomi vaikai, kuriems diagnozuotos sunkios alergijos formos. O gydytoja Laimutė Daukšienė paskirta Vaikų ligų klinikos Vaikų alergijos skyriaus vedėja. Ji dirbo ne tik tiesioginį gydytojos darbą, bet organizavo pagalbą sergantiems alergijomis visame Šiaulių krašte, buvo viena Reabilitacijos skyriaus vaikams, sergantiems alerginėmis ligomis įkūrėjų. Gydytoja aktyviai dalyvavo  vaikų,  sergančių  alerginėmis  ligomis bei jų  šeimos  narių, visuomenės, pedagogų, medikų  mokyme alerginių  ligų diagnostikos, gydymo  ir profilaktikos klausimais.

„Mes buvome pasiryžusios kurti naują Lietuvos ateitį, kurioje gyvenantys alergija sergantys žmonės jaustųsi gerai“, - su šypsena prisimena gydytoja optimizmo kupinus metus, kai gydytojos ne tik gydė sunkiai sergančius vaikus, bet ir... rašė scenarijus, kūrė pasakas ir įsteigė Zuikių alergikų mokyklėlę, kurią lankantys vaikai mokėsi gyventi su alergija.

Buvo akivaizdu, jog žmonės neturi žinių apie mitybos reikšmę savijautai, sergant alergija. Pamažu supratimas keitėsi, patys vaikai jau pasakydavo, jog jiems negalima duoti apelsinų, mandarinų ar šokolado.

Pamena vaikų alergologė Laimutė Daukšienė, kaip sparčiai keitėsi požiūris ne tik į alergijos, bet ir į bronchų astmos gydymą. Atėjo supratimas, jog ne tik tabletė įveiks ligą, kad reikia pačiam ligoniui stebėti savo ligos simptomus ir nedelsiant padėti sau, įkvėpus reikiamą vaistą.Prasidėjo ligonių mokymas gyventi su liga.

Tiesa, entuziazmas truko neilgai - iki 2000 metų. Keitėsi ir šalies politika, buvo nuspręsta, kad mamos galės auginti vaikus, nebereikės nei darželių, kuriuos imta masiškai uždarinėti, pastatus griauti. Nebereikėjo ir Vaikų alergijos reabilitacijos centro, kuris taip pat buvo uždarytas.

Nors alergijų nemažėjo, atvirkščiai – daugėjo, nes sparčiai daugėjo alergizuojančių žmogaus organizmą importuojamų bei šalyje gaminamų maisto produktų, kurių sudėtyje nemažai cheminių priedų, buityje daugėjo cheminių priemonių. Tačiau, pasak gydytojos, kompiuterių pagalba daugėjo ir informacijos apie ligą, prieinamos kiekvienam žmogui. Daugėjo ir diagnostikos bei gydymo galimybių, medicininių priemonių padėti varginamiems alergijų. Medicinos pagalbą jau galėjo suteikti ir šeimos gydytojas, kuris pirmas pamato ligos varginamą vaiką.

Be darbo neliko

Panaikinus vaikų ligų klinikoje Vaikų alergijos skyrių, L. Daukšienė dirbo vaikų alergologe ir vaikų pulmonologe Vaikų konsultacijų poliklinikoje  bei Vaikų priėmimo intensyviosios terapijos skyriuje. Nuo  2010 metų, duris atvėrus Moters ir vaiko klinikai,  gydytoja Laimutė  Daukšienė  toliau gydė vaikus, sergančius alergijomis bei plaučių ligomis.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų konsultacijų poliklinikoje gydytoja Laimutė Daukšienė dirbo iki 2017 metrų balandžio pradžios. 51 gyvenimo metus skyrusi pamiltam gydytojos darbui, nusprendė pasimėgauti užtarnautu poilsiu.

Už ilgametį darbą, profesionalumą, ypatingą atsidavimą savo profesijai ir nuoširdumą žmonių sveikatos labui su kolektyvu atsisveikinančiai gydytojai Laimutei Daukšienė įteiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos bei miesto mero Artūro Visocko padėkos raštai.

„Jūs esate gydytojo pavyzdys. Jūs ne tik kūrėte alergologinių ligų gydymo sistemą Šiaulių krašte. Svarbiausia tai, kad kiekvienas ligoniukas sulaukdavo gero, motiniško žodžio, supratimo, kad gebėjote nutiesti kelią per gyvenimą su liga“, - sveikino kolegę ir ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Vaiva Makštutienė.

„Buvo laimė sutikti garbius šios srities specialistus, kurių dėka visą gyvenimą nesiblaškydama ėjau vienu keliu“, - dėkojo gydytoja mokytojams ir kolegoms, be kurių nebūtų pasiekusi aukštumų savo pasirinktoje srityje.

Paklausta, kuo užsiims, kai kas rytą nebereikės skubėti į ligoninę, gydytoją sako, jog liūdėti neteks. Drauge su žemės ūkio specialistu Juozu Daukša užauginusi tris sūnus Saulių, Gintarą ir Igną gydytoja džiaugiasi, jog visi gyvena Šiauliuose, neemigravo nei iš gimtojo miesto, nei iš šalies. Jau sulaukė ir šešių vaikaičių. Penki jau užaugę, mokosi aukštosiose mokyklose.  Namie likęs mažiausiasis dešimtmetis Gytis, tad jis ir džiaugsmo suteikia daugiausiai.  Ne kartą jį teko lydėti ir į vaikų ir paauglių choro „Dagilėlis“ repeticijas.

Daug laisvalaikio gydytoja skiria sodui, kur augina gėles. Tai ir buvo didžiausias džiaugsmas ir atgaiva, kai norėdavosi pasimiršti, pabėgti nuo svetimų ašarų, pacientus varginamų rūpesčių, kuriems visa širdimi buvo pasiaukojusi vaikų alergologė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų alergologei, klinikinei imunologei Laimutei Daukšienei už atsakingą ilgametį darbą, kuriam skirti 51-eri gyvenimo metai, įteiktos LR Sveikatos apsaugos ministro bei miesto mero padėkos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Vaiva Makštutienė (dešinėje) Laimutei Daukšienei dėkojo ir už Šiaulių krašte kurtą alerginių ligų gydymo sistemą, ir už nuoširdžią meilę ligoniams. 

Ligoninės bendruomenė atsisveikinimo proga gydytojai Laimutei Daukšienei negailėjo nuoširdžių žodžių ir gėlių.

Zitos KATKIENĖS nuotr.