Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-06-15 12:08:44

Lietuvoje daugėja susirgimų echinokokoze

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį (2007–2016 m.) Lietuvoje išaugo sergamumas sunkia parazitine liga – echinokokoze. Per šį laiką užregistruoti 258 echinokokozės atvejai. Sergamumo rodiklis padidėjo nuo 0,35 iki 0,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia echinokokozės atvejų buvo užregistruota 2009 m. (36 atvejai, sergamumo rodiklis 1,05 atvejo 100 tūkst. gyv.) ir 2015 m. (33 atvejai, sergamumo rodiklis 1,12 atvejo 100 tūkst. gyv.).

Pernai užregistruoti 26 echinokokozės atvejai, per pirmą šių metų ketvirtį – 15 atvejų. 2016 m. duomenimis, kaimo gyventojų sergamumo echinokokoze rodiklis buvo didesnis (1,3 atv./ 100 tūkst. gyv.) nei miesto (0,7 atv./100 tūkst. gyv.).  Didesnis sergamumas echinokokoze registruojamas kaimuose, nes pagrindiniai infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys.

Echinokokoze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ši liga nustatoma 55–64 ir vyresniems, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti 5–15 metų.

Echinokokozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Lietuvoje paplitusios dvi kaspinuočių rūšys: Echinococcus granulosus ir Echinococcus multilocularis. Jos žmogui sukelia sunkių negalavimų, kurių negydant žmogus gali mirti. Cistinę echinokokozę (CE) sukelia Echinococcus granulosus, Alveokokinę echinokokozę (AE) – Echinococcus multilocularis.

Echinokokozė pasižymi dideliu mirštamumu (letališkumu). Letališkumas siekia 2–4 proc., negydomų ligonių letališkumas siekia daugiau kaip 90 proc. per 10 metų nuo klinikinių simptomų atsiradimo. Kartais liga gali labai greitai progresuoti ir baigtis mirtimi po 5 ar net po 3 metų. 

Šio parazito vystymuisi reikalingi du šeimininkai: galutinis ir tarpinis. Galutinių šeimininkų (šunų, lapių) plonajame žarnyne gyvena suaugę parazitai, kurie su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Ant dirvožemio, žolės, vandenyje kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi nuo 3 dienų iki vienerių metų. Tarpinių šeimininkų organizme (dažniausiai kepenyse) vystosi lervinė parazito stadija. Žmogus yra atsitiktinis parazito šeimininkas, jo organizme vystosi kaspinuočio lervinė stadija (kitaip dar vadinama cista, kuri gali būti nuo kelių iki keliolikos centimetrų).

Žmogus užsikrečia echinokokų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą. Kiaušinėliai į burną gali patekti nuo užterštų rankų glostant echinokokoze užsikrėtusius šunis, nuo užterštų daržovių, salotų, vaisių, uogų (taip pat ir miško uogų), geriant vandenį iš gamtinių vandenviečių, nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų (lapių, usūrinių šunų) lupant ar apdorojant jų kailius. 

Kad neužsikrėstume echinokokoze, būtina:

 Daugiau apie echinokokozę skaitykite čia.

ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės parengtą paskaitą apie echinokokozę rasite čia.

Daugiau informacijos:
Zigmantas Nagys 
tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174
el. paštas: zigmas.nagys@ulac.lt