Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-06-16 14:45:08

Fotografijų-ikonų kūrėja: „Renkuosi savo darbais skleisti šviesą...“

„Mutabor“ – tokį burtažodį kartoja Vilhelmo Haufo pasakos „Kalifas gandras“ herojus, kad galėtų pavirsti kuo panorėjęs. Šis lotynų kalbos žodis, reiškantis pokytį, virsmą, tapo klaipėdietės fotografės Ingridos Mockutės-Pocienės ir atskaitos tašku jos fotografijų ciklo temai, ir sujungė jas parodai. Neseniai pristatyta sostinės Senamiesčio menininkų galerijoje, po to užsukusi į Bernardinų bažnyčią, unikalia technika atspaustų darbų paroda „Mutabor“ pasiekė Lietuvos vidurį – Kėdainius. Čia, vienintelio Lietuvoje krematoriumo erdvėse, ji užsibus ilgiau. Iki rudens parodą galės pamatyti ir nedažnai sostinėje ar uostamiestyje apsilankantys.

 

„Savo kūryboje vis ieškau atsakymų į egzistencinius klausimus: „Kam?“ ir „Kodėl?“. Nė vienas nežinome, iš kur ateiname ir kur išeiname, bet dažnai stebime, jog šeimoje kažkam mirus, tarsi į jo vietą ateina nauja gyvybė – vyksta nuolatinis, nuo mūsų nepriklausantis virsmas besisukančiame Gyvenimo rate. O stebuklingas žodis „mutabor“ – tai mūsų sąmoningas pasirinkimas keistis ir gyventi kokybiškai kelyje į Ten, iš kur atėjome... – pristato parodą autorė. – Šie darbai gimė iš pastarųjų metų skausmingų asmeninių išgyvenimų: sunkiai susirgo mama, gimė trečias vaikelis, po to mirė ir mama, ir tėtis. Daug mąsčiau apie būtį ir mūsų buvimo čia tikslą, širdimi vėl grįžau prie Tikėjimo. Būtent tai ir atsiskleidžia šiuose mano darbuose ir būtent todėl renkuosi savo darbais skleisti šviesą.“

 

Menininkės fotografijos kuria tapybiškumo įspūdį. Pirmiausia, dėl pasikartojančio elemento – šydo, neleidžiančio įžvelgti konkrečių detalių, suteikiančio paslapties ir erdvės žiūrovo vaizduotei. „Šydas mano fotografijose simbolizuoja nežinomybę, anapusybę arba tam tikrą kiekvieno mūsų šio pasaulio interpretaciją. Juk nė vienas negalime matyti tikros Tiesos – begalė dalykų sąlygoja šio pasaulio supratimą, todėl kiekvienas turime savo tiesą“, – sako autorė.

 

Ji savo darbus vadina Ikonomis. Ir jie tikrai primena šiuos bizantiškosios kultūros sakralinius paveikslus savo unikalia spaudos ant storo medienos lakšto technika, prislopintomis žemės spalvomis bei turinyje išryškėjančiomis užuominomis į Šventąjį Raštą, į Kristaus gimimo istoriją. Bet tuo pat metu tai ir pasakojimas apie paprastą šeimą – su aliuzija, jog kiekvienas galime atskleisti dieviškumą savyje, atrasti grožį net ir sunkioje kasdienybėje. Ši esminė autorės darbuose glūdinti mintis bene geriausiai „suskamba“, kai jos Ikonos prisiglaudžia sakraliose erdvėse.

 

Apie autorę

Ingrida Mockutė-Pocienė gimė Tauragėje. 2002 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriuje įgijo metalo meno bakalauro laipsnį. Dar būdama studentė dalyvavo įvairiose studentų parodose: 2002 m. – studentų bakalaurų grupinėje diplominių juvelyrikos darbų parodoje Šiauliuose. 2003 m. kartu su bendraautoriumi Darium Ukrinu sukūrė filmą „Begėdi mielas“, kuris buvo parodytas Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, festivalio „Dogmos“ metu. Vėliau filmas taip pat rodytas Šiauliuose vykusiame festivalyje VIRUS bei Telšiuose. Tačiau po studijų pagal specialybę menininkė nedirbo – nugalėjo meilė fotografijai. Pirmąją personalinę parodą „Apie moterį“ surengė 2009 m., Tauragėje. Vėliau sekė dar trys autorinės parodos: „Gyvenimas-žaidimas“ (bendraautorė juvelyrė Neringa Poškutė), „Tas saldus žodis – TEATRAS“ (bendraautorius fotografas Tadas Zakarauskas) ir 2015 m. personalinė fotografijų paroda „Susiliejimai“. 2009 – 2014 m. dalyvavo grupinėse Tauragės klubo „Fotojūra“ parodose. Jos buvo pristatytos įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Vokietijoje ir Rusijoje.