Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-06-19 09:45:28

Žmogaus teisių komiteto pranešimas: klaidinančios Stambulo konvencijos interpretacijos - pasiklydome vertime?

 

2017 m. birželio 19 d. pranešimas žiniasklaidai

 

 

 

Žmogaus teisių komitetas birželio 16 d. Seime surengė tarptautinę konferenciją „Stambulo konvencijos ratifikavimas - kas pasikeistų".

Europos Tarybos konvencija Dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, vadinama Stambulo konvencija (toliau - Stambulo konvencija), yra išsamiausia tarptautinė sutartis dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Stambulo konvencijoje pripažįstama, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas. Joje smurto prieš moteris klausimas sprendžiamas priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti smurtui kelią, apsaugoti aukas ir vykdyti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą.

Stambulo konvencijos tikslus, sveikindami konferenciją, įvertino Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

V. Blinkevičiūtė vienareikšmiškai teigė konvencijos nuostatų pažangą ir naudą visuomenės gėriui. Konvenciją pasirašęs L. Linkevičius pabrėžė ir milžiniškus ekonominius nuostolius valstybei, patiriamus dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. L. Kukuraitis kalbėjo apie tai, kad diskusiją kelia ne konvencijos tikslai, o sąvokų interpretacijos, tuo tarpu Konvencija įtvirtina sisteminį požiūrį į smurto mažinimo priemones.

Konferencijoje buvo išsakyta ir kitokia nuomonė - Stambulo konvencija nereikalinga Lietuvai, nes joje vartojamos sąvokos sukels teisines prievoles, kurios yra daug platesnės, nei Stambulo konvencijos deklaruojami tikslai. Tuo tarpu kovą su smurtu šeimoje galima užtikrinti ir nacionalinėmis priemonėmis. Pasak konvencijos oponentų, konvencija po kilniu tikslu slepia tam tikrą ideologiją, kuri naikintų lyčių skirtumus. Buvo konferencijos dalyvių, manančių, kad Stambulo konvencija skirta griauti tradiciją, niveliuojant tradiciškai susiformavusius lyčių vaidmenis visuomenėje, taip pat iškreipiant konstitucines vertybes. Stambulo konvencijos oponentai, kalbėdami apie konvencijos ratifikavimo pasekmes, pasisakė ir apie tai, kad konvencijos ratifikavimo pasekmė gali būti ir iš tėvų atimti vaikai, kurie nori pasikeisti lytį, o tėvai nesiima veiksmų šiam norui realizuoti. Kalbėta apie ir tai, kad siekiama įdiegti lytinės tapatybės ideologiją, kai visuomenė turės pripažinti keliolika lyčių.

Šiuos samprotavimus ir kokius nors paslėptus konvencijos tikslus paneigė renginyje dalyvavusios Europos Tarybos GREVIO ekspertės. GREVIO - Stambulo konvencijos 66 straipsnyje įtvirtinta, stebėseną vykdanti, veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje ekspertų grupė. GREVIO narės Iris Luarasi ir dr. Vesna Ratkovič pabrėžė, kad valstybių įsipareigojimai ratifikavus konvenciją yra siejami su vienareikšmišku tikslu - mažinti smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris apraiškas ir efektyviai užtikrinti jų prevenciją. Smurto prevencija, aukos apsauga, smurtautojo persekiojimas ir bausmė, visuomenės švietimas, stebėsena - pasak eksperčių, šios priemonės sudaro Konvencijos turinį ir vienintelę ideologiją. Konvencijos įgyvendinimo priežiūra apima tik smurto prevencijos ir kovos su juo klausimus. Tiek GREVIO ekspertės, tiek Lietuvos lyčių lygybės, žmogaus teisių ekspertai pabrėžė lyčių nelygybės, esančios visuomenėje, įtaką smurtiniam elgesiui. Pasak ekspertų, tradiciškai įsišakniję stereotipiniai lyčių vaidmenys moterį priskiria silpnesnei žmogiškajai būtybei, už kurią stipresni vyrai, neva norėdami jai gero, nusprendžia, kas jai yra geriausia ir, kaip ji privalo elgtis. Žmogaus teisių komiteto visuomeninis ekspertas, psichiatras Linas Slušnys paneigė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto Budniko nuomonę, kad skurdas yra smurto priežastis. „Lyčių nelygybė gimdo tiek smurtą, tiek visuomenės narių toleranciją smurtui, o smurtas yra viena skurdo priežasčių", - kalbėjo L. Slušnys.

Konferencijoje Europos žmogaus teisių teismo praktiką aptarusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėja, buvusi Europos Žmogaus teisių teismo teisėja profesorė Danutė Jočienė priminė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, kuriame teigiama, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Taigi, turėtų būti paneigtos baimes dėl Konvencijos pavojaus konstitucinėms vertybėms. Žmogaus teisių komiteto narė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen pristatydama konferenciją, pabrėžė, kad konvenciją ministras L. Linkevičius pasirašė kartu su pareiškimu, jog Lietuvos Respublika konvencijos nuostatas taikys vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis. „Taigi, diskusijų dėl galimų Konstitucijos vertybių pažeidimų tikrai neturėtų kilti", - kalbėjo Žmogaus teisių komiteto narė. Pasak Jungtinių Tautų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komiteto pirmininkės profesorės Dalios Leinartės, Konvencija yra jau egzistuojančių tarptautinių žmogaus teisių sutarčių tęsinys, detalizuojantis jau suformuotas ir pripažintas žmogaus teisių vertybes ir normas, o ne kuriantis naujus teisinius santykius dokumentas. Pasak profesorės, netikslus pirminis konvencijos vertimas galėjo padaryti įtaką įžvelgiant kitokias konvencijos „ideologijas". „Sąvokų išvedžiojimai ir interpretacijos - nepagarba smurto aukoms", - konstatavo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

 

Daugiau informacijos suteiks:

Eglė Gibavičiūtė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Tel. (8 5)  239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt;