Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2017-12-07 10:51:44

Registrų centras: šalies nekilnojamasis turtas vertas 92,8 mlrd. eurų

 
REGISTRŲ  CENTRO ATSTOVAS SPAUDAI
Vinco Kudirkos g. 18, 03105 Vilnius, tel. (8 5) 268 8355, faks. (8 5) 268 8311
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 124110246


2017 m. gruodžio 7 d.

Registrų centras: šalies nekilnojamasis turtas vertas 92,8 mlrd. eurų

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas turtas vertas beveik 93 mlrd. eurų, kai pernai viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekė 86,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, šiemet įvertintų objektų skaičius išaugo beveik 80-čia tūkstančių.

Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso nekilnojamojo turto (23,78 mlrd. eurų) sudaro žemės sklypai. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, matomas apie 16 proc. gy-venamųjų teritorijų ir komercinės paskirties žemės sklypų verčių statistinis augimas, o žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės išaugo dvigubai.

„Augimą per paskutinius 5 metus nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žymų žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą sąlygojo dar ir pakanka-mas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai ūkininkai superka didesnio našumo sklypus, sutikdami mokėti už juos aukš-tesnę kainą," - teigia jis.

Masinio vertinimo būdu šiemet įvertinta daugiau kaip 3,52 mln. vnt. pastatų, kurių vertė 54,3 mlrd. eurų, iš jų būstai (butai, bendrabučiai, 1-2 butų namai) verti 38,9 mlrd. eurų. Miestuose ir kurortinėse savivaldybėse buvo vertinama apie 610 tūkst. objektų, jų vertė yra 27,8 mlrd. eurų, o metinis verčių augimas - apie 5,6 proc. Likusioje šalies dalyje buvo įvertinta apie 730 tūkst. būsto objektų, kurių vertė per metus augo apie 4 proc.

Taip pat Registrų centro specialistai įvertino apie 50 tūkst. komercinio turto objektų (administracinės paskirties, gydymo, viešbučių, paslaugų, prekybos, maitinimo ir pan.). Miestų ir  kurortų savivaldy-bėse tokio turto vertė augo 4 % ir šiandien siekia 7,7 mlrd. eurų, likusioje šalies teritorijoje augimas siekė apie 1,6 %, tokio turto vertė - 1,2 mlrd. Eurų.

5 didžiųjų miestų savivaldybių teritorijose statistinis žemės sklypų vidutinių rinkos verčių mokes-čiams augimas gyvenamosiose teritorijose ir soduose siekia 2-3 proc., komercinės paskirties žemės - apie  8 proc. Tai gali būti  paaiškinama rinkos aktyvėjimu mažiau vertingose miestų teritorijose, kur formuojama daugiau neužstatytų žemės sklypų, dėl tam tikrų pramonės šakų abejotinų perspektyvų stebima žema pramonės ir sandėliavimo žemės paklausa.  

Šiemet masinio vertinimo rezultatai yra aktuali tema, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos savo sprendimu tvirtins ir fiksuos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiosiančias že-mės vertes mokesčiams, pagal kurias ne ilgiau kaip penkerius metus žemės savininkams bus skaičiuo-jamas žemės mokestis. Paskutinį kartą žemės sklypų vertės mokesčiams buvo nustatytos 2013 me-tais.

Be to, šiemet baigėsi Žemės mokesčio įstatyme įtvirtintas pereinamasis (2013-2017 m.) laikotarpis, kai žemės mokestis buvo kasmet po 20 proc. didinamas, dėl ko žemės mokesčio mokėtojai šiemet moka pilną mokestį. Konkrečius žemės mokesčio tarifus kiekvienais metais savarankiškai nustato savivaldybės.

Registrų centras rugsėjo mėnesį pateikė visus masinio vertinimo dokumentus viešam svarstymui į-monės filialuose, apie kuriuos buvo iš anksto plačiai pranešta nacionalinėje ir regioninėje žiniasklai-doje. Viešo svarstymo metu gyventojai galėjo pareikšti pastabas ir pasiūlymus. Savivaldybių teritori-jų žemės ir statinių 2017 m. masinio vertinimo ataskaitos buvo pateiktos derinti ir savivaldybėms.  Pastabas pateikė dvi savivaldybės.

Jeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su masinio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto objek-to mokestine verte, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, jis per 3 mėn. nuo mokestinės vertės nusta-tymo (šiuo atveju, iki 2018 m. kovo pabaigos.) gali pateikti Registrų centrui prašymą su individua-laus vertinimo ataskaita dėl mokestinės vertės tikslinimo.

Papildoma informacija:
Žemės vidutinės rinkos vertės (VRV) apskaičiuojamos pagal vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, vertinimo laikotarpiu (pavyzdžiui, apimant 1-3 metus) parduotų žemės sklypų kainas, naudojant duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre, ir viešai skelbiamus pagalbinius duomenis (pvz., elektros linijų apsaugos zonos, sklypo užstatymo intensyvumas ir pan.).  Taigi, žemė yra įvertinama pagal notariškai patvirtintų žemės pirkimo-pardavimo rinkos sandorių, įvykusių tam tikroje vertina-moje teritorijoje, kainas, ir atliekant žemės ir kito nekilnojamojo turto rinkos sandorių analizę.

Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skai-čiuoti turto mokesčius. Vertinant nekilnojamąjį turtą masiniu būdu įvertinami visi konkrečioje teri-torijoje su panašiu turtu įvykę sandoriai per tam tikrą laikotarpį. Todėl nustatyta konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė kartais gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pvz., susitarimas dėl kainos ir pan.

Laisvos pasiūlos ir paklausos sąlygomis žemės pardavimo kainos rodo parduodančiosios pusės suti-kimą už sutartą kainą parduoti ir perkančiosios pusės sutikimą mokėti tam tikrą kainą, įvertinant e-samas žemės rinkos aplinkybes, individualias sklypo charakteristikas, vietos sąlygas, todėl maksima-liai išreiškia objektyvų turto vertingumą.

Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais, taikant vienin-gas ir kompiuterizuotas statistinės analizės bei vertinimo procedūras įvertinti didelį turto objektų kiekį. Dėl šių savybių, taip pat nedidelių kaštų ir atitikimo bendriesiems socialinio teisingumo, skaid-rumo bei gero administravimo principams, masinio vertinimo būdas taikomas mokesčiams nustatyti ir kitoms valstybės reikmėms daugelyje valstybių, o Lietuvos sukurtas sprendimas skelbiamas vienu geriausių pasaulyje. Lietuvoje Registrų centras masinį vertinimą atlieka jau daugiau kaip dešimtmetį.

Kasmet atliekant masinį žemės vertinimą analizei naudojami naujausi (aktualūs) žemės rinkos duo-menys, kai gali būti fiksuojamas rinkos kainų augimas, ir tuomet, suprantama, nustatomos aukštesnės žemės VRV.

Apie nekilnojamojo turto vertinimą daugiau sužinoti galima ČIA.   

Kontaktinis asmuo:
Kristina Petrošienė
Registrų centro atstovė spaudai
Tel. (8 5)  2688 355
Mob. tel. (8 652) 56655
El. p. Kristina.Petrosiene@registrucentras.lt