Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-01-10 10:16:04

Konstitucinis Teismas

Teismo naujienos
Pradedama nagrinėti byla dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų atitikties Konstitucijai
2018-01-10

Ketvirtadienį, sausio 11 d., 10 val. Konstitucinis Teismas rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, 39 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas) ir Vyriausybės patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau - Nuostatai) tiek, kiek pagal juos maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal piliečio skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus ir šios valdybos sprendimų, susijusių su motinystės (tėvystės) pašalpos paskyrimu. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, 2016 m. skundą pateikusiam piliečiui paskirta maksimali motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai kompensavo mažiau nei pusę jo prarasto darbo užmokesčio, nuo kurio buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, tačiau pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Taigi, pasak pareiškėjo, šioje dalyje įtvirtintas vaiko priežiūros atostogų metu mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimas. Iš esmės tapatus teisinis reguliavimas nustatytas ir Nuostatų 7, 10 punktuose.

Toks ribojimas, pareiškėjo manymu, yra neproporcingas, nes valstybinio socialinio draudimo įmokas asmenys moka nuo visos pajamų sumos. Be to, didesnes pajamas gavusiems asmenims, kurie sumokėjo didesnes valstybinio socialinio draudimo įmokas, skiriama pašalpa ribojama tam tikru maksimaliu pašalpos dydžiu, o asmenims, kurie gavo mažesnes pajamas ir sumokėjo mažesnes valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kurių kompensuojamasis darbo užmokestis neviršijo maksimalios ribos, joks ribojimas netaikomas. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, yra pažeidžiama Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalys (šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę), 39 straipsnio 1 dalis (valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą), konstitucinis teisinės valstybės principas.

Pareiškėjo teigimu, Konstitucija suteikia teisę įstatymų leidėjui nustatyti konkrečias paramos vaikus auginančioms šeimoms formas, be kita ko, atostogas vaiko priežiūrai, jų teikimo pagrindus, sąlygas, terminus ir dydžius. Tačiau, pareiškėjo manymu, tai nustatant negali būti paneigtos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse ir 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos, turi būti laikomasi konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, proporcingumo, įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, konstitucinių vertybių pusiausvyros ir socialinės darnos imperatyvų.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/4_2017.htm.


 




 
Bendrinti