Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-01-10 10:23:19

Tyrimas atskleidė, jog lietuviai nori mokytis, bet dažnai negali įvardinti ko

Sausio 10 d., 2018 // Pranešimas spaudai

Tyrimas atskleidė, jog lietuviai nori mokytis, bet dažnai negali įvardinti ko
Vadovaujantis rinkos tyrimų kompanijos UAB „Voice score" neseniai atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos dirbantieji yra pozityviai nusiteikę profesinių mokymų atžvilgiu. 71% iš reprezentatyvios 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų imties apklaustųjų mano, jog mokymai yra puiki priemonė įgyti žinių ir 66% respondentų mano, jog mokymai netgi būtini siekiant karjeros. 63,4% apklaustųjų per pastaruosius dvejus metus dalyvavo asmeninio arba profesinio tobulinimo mokymuose, iš kurių net  45% respondentų mokėsi darbo tikslais. Maža to, net 67% ketina arba norėtų sudalyvauti mokymuose per artimiausius dvejus metus.
Nemoka įvardinti, ko nori
Nors apklausos rezultatai iš tiesų džiugina - Lietuvos gyventojai  yra suinteresuoti tobulėti tiek profesiniame, tiek asmeniniame lygmenyje, visgi, pastebima tendencija, jog dažnas apklaustasis sunkiai gali įvardinti, kokiuose mokymuose norėtų įgyti žinių. Anot kompetencijų centro „Emblick" vadovės Agnės Novikienės, toks rezultatas nei kiek nestebina. "Tai, kad patys darbuotojai ne visuomet gali tiksliai įvardyti, kokių mokymų jiems reikia nėra neįprasta. Neretai nutinka ir taip, kad jų įvardytų mokymų tema neatitinka tikrųjų jų lūkesčių, pavyzdžiui metinėje veiklos vertinimo formoje nurodoma, jog darbuotojas nori „vadovavimo mokymų". Po atskiro pokalbio paaiškėja, kad iš tikro jam reikia patobulinti viešo kalbėjimo, susirinkimų vedimo įgūdžius", savo patirtimi personalo valdymo srityje dalinasi A. Novikienė.
Tenkinant darbuotojų mokymosi norus, svarbu tiksliai išsiaiškinti darbuotojų lūkesčius ir poreikius. Štai, pavyzdžiui, minėtų vadovavimo mokymų ypač daug. Po tuo pačiu pavadinimu gali slėptis visiškai skirtingas mokymų turinys: akcentuojami skirtingi vadovavimo aspektai, remiamasi skirtingomis vadovavimo teorijomis, praktikomis. Nusprendus išsiųsti darbuotoją į mokymus patariama nedaryti to aklai, t.y. nepasigilinus ir neaptarus, ką konkrečiai darbuotojas turėjo omenyje išreikšdamas norą mokytis. Vadovaujantis vien bendromis mokymų įvardinimo gairėmis lengva padaryti klaidingas išvadas ir netinkamai parinkti mokymus darbuotojui. „Nors pats žingsnis išsiųsti darbuotoją į mokymus yra puikus, didelė tikimybė kad įmonės pinigai gali būti išleisti neefektyviai - darbuotojas negaus jam labiausiai reikiamų žinių, tad lūkesčiai bus nepateisinti. Noras ir gebėjimas skirti dėmesio išsiaiškinant, ką konkrečiai darbuotojas nori išmokti, patobulinti, o ne pasikliauti vieno arba dviejų žodžių įvardijimais ypatingai svarbu. Mūsų supratimas, kas po jais slepiasi, gali gerokai skirtis,"- priduria A. Novikienė.
Darbdaviams metas pasitempti
65% apklaustųjų, dalyvavusių mokymuose per dvejus paskutinius metus, pripažįsta, jog patys inicijavo dalyvavimą mokymuose. Kitaip tariant, daugiau nei pusė darbuotojų vis dar labiau suinteresuoti savo tobulėjimu, nei jų darbdaviai. Anot kompetencijų centro vadovės apie tai, kad pastaruoju metu beveik visiems darbuotojams svarbu, ar kompanija siunčia savo darbuotojus į mokymus, gali patvirtinti didžioji dalis atrankas atliekančių specialistų. Vienas iš dažniausių kandidatų klausimų yra apie tai, ar kompanija investuoja į savo darbuotojus ir siunčia juos į mokymus.
Maža to, apklausos rezultatai atskleidžia, jog net ir teikiamų mokymų kokybė ne visada patenkina darbuotojų poreikius - 22% apklaustųjų teigė, jog mokymai visiškai neatitiko lūkesčių ar atitiko tik dalinai. Apklaustieji pabrėžia, jog dažnai trūkta mokymų turinio kokybės ir praktinių užduočių, leidžiančių įgalinti teorines žinias. Darbuotojams norisi ilgesnių mokymų ir individualesnio priėjimo prie mokymų dalyvio. Apklaustieji mano, jog mokymų ir jų lektorių kokybė neretai per žema lyginant su jų lūkesčiais, o kaina už mokymus per aukšta. Pastaroji pastaba itin svarbi, mat 65% apklaustųjų, per paskutinius du metus dalyvavusių mokymuose, prisipažino už mokymus pilnai ar dalinai susimokėję patys.  
Mokymų grąža - į akcininkų kišenę
Kompanijos, kurios moko savo darbuotojus, ir prisideda prie jų tobulėjimo, daugumos darbuotojų suprantamos kaip pažangesnės ir patrauklesnės ne tik užsienio šalyse, tačiau jau ir Lietuvoje. Tinkamai (dėmesingai) parinkti mokymai padeda ne tik įgyti naudingų žinių ir įgūdžių, tačiau ir atgaivinti anksčiau įgytas ir dėl kažkokių priežasčių nenaudojamas žinias ir įgūdžius. Tyrimai taip pat rodo, kad mokymai dalyviams suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, savo gebėjimais, sustiprina orientaciją į rezultatą, prisideda prie didesnio darbuotojų pasitenkinimo darbu. Mokymai beveik visuomet didina ir darbuotojų motyvaciją. Nors tai nėra pagrindinis mokymų tikslas, užsidegimas veikti, su kuriuo darbuotojai grįžta po mokymų, neabejotinai didelis privalumas. Svarbiausia mokėti jį išlaikyti ir po mokymų.
 „Personalo mokymų efektyvumas daugelyje organizacijų, ypač Lietuvoje, suvokiamas kaip sunkiai arba išvis nepamatuojamas. Reikia pripažinti, kad tą padaryti išties sudėtinga užduotis. Užsienio šalyse ši praktika kur kas įprastesnė ir nuolat tobulinama, o rezultatai  įspūdingi. Vieno JAV atlikto tyrimo duomenimis, tai, kiek kompanija investuoja į darbuotojų mokymus, turi tiesioginę įtaką kompanijos vertės akcijų biržoje augimui. Atliktas tyrimas parodė, jog kompanijos, kurios į vieno darbuotojo mokymus per metus investavo vidutiniškai 680 dolerių po metų turėjo vidutiniškai 6% didesnę grąžą akcininkams (ang. „TSR - total shareholder return"). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad kompanijos, kurios skiria didesnę sumą darbuotojų mokymams, išsiskiria net 24 % aukštesne pelno marža, 218 % didesnėmis pajamomis vienam darbuotojui", savo įžvalgomis dalinasi „Emblick" kompetencijų centro vadovė Agnė Novikienė.
Kompetencijų centro „Emblick" užsakymu apklausą atliko rinkos tyrimų kompanija UAB „Voice score". Tyrimas atliktas 2017 metų rugpjūtį CATI (telefoninės) apklausos metodu. Tyrimo metu apklausta reprezentatyvi 18 - 74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų imtis.

Kontaktai žiniasklaidai:
Auksė Būdelytė - Janauskienė
BAA Training, JSC
Tel.: +37065237611

 




 
Bendrinti