Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-01-12 10:17:16

Dvigubas iššūkis darbo rinkai: visuomenės senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas


Dvigubas iššūkis darbo rinkai: visuomenės senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausias Lietuvos demografines tendencijas, kurios rodo tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą: 2018 m., lyginant su 2017 m., nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 37,8 tūkst., arba 1,3 proc. Vertinant Lietuvos demografines tendencijas, naudinga į šiuos skaičius pažiūrėti per išvestinių demografinių rodiklių prizmę, kurie puikiai atspindi blogėjančios Lietuvos demografinės padėties pasekmes.
Pirma - Lietuva sparčiai sensta ir jau šiuo metu turi septintą seniausią populiaciją visoje ES. Lietuvos medianinio amžiaus reikšmė šiuo metu siekia 43 m. - tai reiškia, kad pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu yra vyresni nei 43 m. Medianinis amžius Lietuvoje sparčiai auga, kas aiškiai rodo visuomenės senėjimą. Pavyzdžiui, 1990 m. medianinis amžius Lietuvoje siekė 32 m.; 2005 m. - 38 m.; šiuo metu - jau minėtus 43 m.
Antra - Lietuvos populiacija ne tik sensta, bet jos senėjimas vyksta tiek „iš viršaus", tiek ir „iš apačios". Paprastai kalbant, pagyvenusių gyventojų dalis visoje Lietuvos populiacijoje didėja, o darbingo amžiaus gyventojų dalis - traukiasi. Pavyzdžiui, 1990 m. pagyvenę gyventojai (65+ m. amžiaus) sudarė tik 11 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų, o šiuo metu - jau 23 proc. visų Lietuvos gyventojų. Darbingo amžiaus gyventojų (15-64 m.) dalis nuo visų gyventojų susitraukė nuo 67 proc. 1990 m. iki 62 proc. 2017 m. Jeigu 1990 m. šimtas darbingo amžiaus gyventojų išlaikė 16 pagyvenusių žmonių, tai šiuo metu šimtas darbingo amžiaus gyventojų jau turi išlaikyti 29 pagyvenusius asmenis. O tai neišvengiamai priveda prie valstybės socialinių išlaidų augimo.
Anot Aleksandro Izgorodino, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos patarėjo, „tiesioginė Lietuvos demografinių problemų pasekmė yra jau šiuo metu stebimas metinis užimtųjų skaičiaus mažėjimas, nepaisant to, kad verslas kuria naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, 2017 m. 3 ketv. užimtųjų skaičius visoje Lietuvos ekonomikoje buvo 0,7 proc. mažesnis nei 2016 m. 3 ketv. Per penkerius metus laisvų darbo vietų skaičius Lietuvos ekonomikoje išaugo kiek daugiau nei dukart (108 proc.), bet per tą patį laikotarpį užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 proc."
Lietuvos pramonininkų konfederacija nuosekliai kelia klausimą ir ragina visuomenę atsiverti ir palankiai priimti ypač kvalifikuotus darbuotojus iš trečių šalių, o valdžios atstovus - kurti efektyvią gyvenimo ir įdarbinimo leidimų sistemą, kuri užtikrintų tvarią darbo jėgos pasiūlą Lietuvos verslui ir pramonei.
Nuo šių metų pradžios atsirado galimybė įtraukti įmones į patvirtintų įmonių sąrašą trejų metų laikotarpiui. Įmonėms kurios atitiks patvirtintus kriterijus, daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo procedūros bus paprastinės, mažiau reikės pateikti dokumentų, patikrinimai bus atliekami tik dėl užsieniečio, įmonė pakartotinai nebus tikrinama.
Tikimės, kad dėl to sutrumpės nacionalinių vizų išdavimo terminai bei darbdaviai turės galimybę greičiau įdarbinti reikiamus specialistus,  o Migracijos departamento veikla taps efektyvesne. Įsigaliojusios naujovės yra sveikintinos, bet būtini ir kiti kompleksiniai sprendimai siekiant suvaldyti darbo jėgos trūkumą.

Daugiau informacijos:
Aleksandras Izogorodinas, aleksandr.izgorodin@lpk.lt, 869874451