Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-01-12 14:22:22

Energetikos komisija įsitikino užtikrinamu ilgalaikiu energetikos sektoriaus ir vandens kainų stabilumu

2018 m. sausio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Energetikos komisija įsitikino užtikrinamu ilgalaikiu energetikos sektoriaus ir vandens kainų stabilumu

Dėl spaudoje ir visuomenėje keliamo nerimo dėl šilumos ir kitų komunalinių paslaugų kainų augimo Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio iniciatyva sausio 11 d. Energetikos komisijos posėdyje Valstybinės kainų ir energetikos kontorėlės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė apžvelgė kelių pastarųjų metų reguliuojamų energetikos ir vandens kainų kitimo tendencijas ir pristatė VKEKK nustatomas 2018 m. I pusmečio kainas.
Pranešime pastebėta, kad per paskutiniuosius penkerius metus energetikos ir vandens kainos ženkliai sumažėjo, taip pat vidutinis kainų sumažėjimas fiksuotas paskutiniaisiais metais, t. y. 2017 metus lyginant su 2016 metais.
Atsakydama į komisijos pirmininko V. Poderio ir kitų komisijos narių klausimus I. Žilienė patvirtino, kad laiku priimami sprendimai Seime, Vyriausybėje užtikrino struktūrinius pokyčius energetikos sektoriuje, kurie sudarė prielaidas ir sąlygas, lemiančias kainų mažėjimo tendenciją kelis pastaruosius metus. VKEKK pirmininkė pasidžiaugė, kad, nepaisant didelių infrastruktūros išlaikymo sąnaudų, Lietuvoje gali būti užtikrintas kainų stabilumas. Dėka reglamentavimo energijos, o nuo 2015 m. ir vandens kainos sudaromos iš dviejų dedamųjų. Viena jų - bazinė kainos dedamoji - nustatoma kelių metų laikotarpiui ir užtikrina vartotojams kelis metus nekintančią kainos dalį.
Kaip vienas elektros energijos kainų mažėjimo „šaltinis" įvardytas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos mažėjimas V. Poderiui sukėlė nuogąstavimų ir abejonių, ar VIAP kainos mažinimas, sisteminių paslaugų mažesnis finansavimas neturės neigiamo poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui ir saugumui ateityje, vykdant numatytą sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais scenarijų, kai prireiks nuosavų elektros energijos generacijos pajėgumų. I. Žilienė patvirtino, kad VKEKK nustato VIAP kainą pagal esamą sisteminių paslaugų teikimo sąnaudų poreikį, tačiau atkreipė politikų dėmesį, kad reikalingi politiniai sprendimai dėl rezervinių galių, kuris galėtų užtikrinti visų reikalingų Lietuvos elektrinės energijos gamybos blokų veikimą 2019 m., kai bus atliekami Lietuvos elektros energijos sistemos izoliuoto darbo bandymai. Komisijos nariai išgirdo VKEKK nuomonę, kad turėtų būti reglamentuotas VIAP ilgalaikis planavimas pagal energetikos sektoriaus strategiją. Iš esmės, ateities poreikiai yra jau numanomi, todėl  sprendimai dėl jų turi būti priimami nedelsiant. Energetikos viceministras patikino, kad Energetikos ministerija šiuo aspektu pristatys savo poziciją kai tik Energetikos komisija svarstys Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekto dalį skirtą elektros sektoriui.
Atsakydama į komisijos pirmininko V. Poderio, taip pat nario L. Balsio susirūpinimą dėl didelių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kaštų VKEKK pirmininkė teigė, kad SGD terminalo nauda yra akivaizdi - dėka terminalo dujų importo kaina Lietuvoje mažėjo priartėdama prie dujų importo kainų kitose ES valstybėse. Kad terminalo išlaikymo našta nedidėtų net ir mažėjant dujų poreikiui Lietuvoje, VKEKK siekia bendradarbiavimo dujų rinkoje Baltijos regione, taip pat mato galimybes ir ieško būdų pasidalinti šiuos kaštus su visomis naudą dėl SGD terminalo gaunančiomis regiono valstybėmis.
Komisijos pirmininkas V. Poderys atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje į miestų ir miestelių vandens ir nuotekų sistemų infrastruktūrą yra investuota didelė suma - gal apie 3 mlrd. Litų, tačiau kyla abejonių, ar ta infrastruktūra yra išnaudojamo. I. Žilienė pritarė, kad didesnis prie sistemų prisijungusių vartotojų skaičius leistų sumažinti vandens kainas, todėl turėtų būti skatinamas prisijungimas prie šių sistemų. VKEKK narė Viktorija Sankauskaitė pastebėjo, kad kai kuriose savivaldybėse šių paslaugų įmonės jau ėmėsi priemonių, pagerino prisijungimo sąlygas, todėl ten stebimos vartotojų skaičiaus didėjimo tendencijos.
Kalbėdama apie šį šildymo sezoną besikeičiančias šilumos kainas I. Žilienė teigė, kad šiuo metu šilumos kainos yra stabilios ir veiksnių, kurie lemtų ženklų augimą nėra. Kasmėnesinius pokyčius lemia kuro žaliavų kaina, kuriai, savo ruožtu, įtakos turi pasaulinės kuro kainų kitimo tendencijos, taip pat kainos kuro biržoje. I. Žilienė pastebėjo, kad savivaldybėse šilumos kainų skirtumai dideli. Atskirų savivaldybių ir jų įmonių laiku priimti strateginiai sprendimai ir žingsniai - biokuro katilų įrengimas, infrastuktūros sutvarkymas pasinaudojant ES finansine parama - leidžia tose savivaldybėse vartotojams mokėti mažesnę kainą.
V. Poderys reziumavo, kad Energetikos komisija įsitiko, jog pastaruoju metu komunalinių paslaugų kainos mažėjo ir dėka paslaugų teikėjų, ir dėka reguliuotojo, ir dėka politikų pastangų. Šiuo metu kai kurios kainos stabilizavosi, kai kurios ir toliau mažėjo. V. Poderys pažadėjo, kad Energetikos komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, ir ateityje stebės komunalinių kainų kitimą.
Komisijos posėdžio nuotraukų galerija.

Parengė
Komisijų sekretoriato patarėja
Elena Mačiulaitytė, tel. (8 5) 239 6739, el. p. elena.maciulaityte@lrs.lt