Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-01-13 11:56:02

1990-1992 metų Latvijos Liaudies fronto pirmininko, Latvijos Respublikos Saeimos nario, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo nario Romualdo Ražuko kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje

2018 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Aukštai gerbiama Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji minėjimo dalyviai, kovų draugai, Lietuvos broliai ir seserys.

Mūsų valstybių, mūsų tautų likimai surišti ir 1991 metų Sausio įvykiai dar kartą tampriai surišo mūsų likimus. Kiekvienas įvykis Vilniuje sąlygoja nutikimų grandinę Rygoje ir atvirkščiai.

To, ko mes dar nematėme, nesupratome tada, šiandien iš 27 metų laikotarpio distancijos, labai gerai matoma.

Sausiui mes ruošėmės Latvijos liaudies fronte jau nuo 1990 metų vasaros ir visą tamsųjį rudenį, kai buvo provokacijos, muitininkų užpuolimai, sprogimai kapinėse. Sausio 12 dieną, eiliniame mūsų Liaudies fronto dūmos posėdyje, atvykę Sąjūdžio tarybos nariai pakeitė visą darbotvarkę, papasakodami apie įtampą, kuri kilo Vilniuje, prie strategiškai svarbių objektų. Mes nutraukėme įprastą darbotvarkę, ir jau atvirai pradėjome kalbėti apie barikadas, kad reikės ginti Rygą. Pertraukoje surinkome visus mūsų Liaudies fronto skyrių koordinatorius ir padalinome strategiškai svarbius objektus, tarp mūsų rajonų, organizacijų, liaudies fronte ir pasakėme, reikia naktį budėti, nemiegoti, klausytis, kas vyksta Vilniuje.

Ir kada apie ketvirtą valandą įvyko tragedija Vilniuje, mes iš karto visiems Latvijos liaudies fronto nariams, atvirai, ir Latvijos radijo pirmoje programoje pranešėme: 14 valandą, po dešimties valandų visi turi būti Rygoje. Ir visa Latvija pajudėjo, pajudėjo todėl, kad Vilniuje žmonės išlaikė šitą užpuolimą.

Faktiškai, sausis Vilniuje padėjo mums pasiruošti, būti pasiruošusiems Rygos gynimui, kad mūsų priešai negalėtų mus netikėtai užpulti. Ir paskui jau sausio 20 dieną, kada kruvini įvykiai vyko Rygoje, prie mūsų Vidaus reikalų ministerijos ir visas pasaulis dar kartą pamatė, ko galima sulaukti iš Maskvos reakcijos, ir tai turbūt padėjo Lietuvai išlaikyti šitą reakcijos spaudimą.

Mes esame kartu, aš kalbėjau apie tokius tragiškus, labai svarbius įvykius. Bet mes esame kartu ir kasdienybėje, arčiau negu mums galėtų atrodyti. Ir čia turbūt būtų labai vietoje paminėti mūsų latvių XIX amžiaus pabaigos klasiko Jekabo Janševskio (Jkabs Janševskis) žodžius. Jis aprašė, labai gražiai aprašė gyvenimą Lietuvos pasienyje, Latvijos pusėje. Gerbiamasis klasikas klausia, prašom pasakyti, ar jūs žinote, kuo skiriasi lietuvių elgeta nuo Latvių elgetos? Nežinote. Ir jis pat atsakė, niekuo daugiau, tik tuo, kad vienas eina iš Šiaulių, į kitas į Šiaulius. Dėkui. Būsime kartu.




 
Bendrinti