Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-02-07 12:18:00

Gyvybės mokslų sektoriui Lietuvoje pranašauja aukso amžių

Gyvybės mokslų sektoriaus augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių, o svarstantiems į jį įsilieti šiandien yra pats palankiausias metas. Įstaigos „Versli Lietuva“ duomenimis, jau dabar šiame sektoriuje Lietuvoje veikia apie 400 kompanijų, o mokslo projektus vykdo net 15 tūkst. mokslininkų.

 

Svari gyvybės mokslų sektoriaus tyrimų dalis atliekama Kaune. Bendruose aukštųjų mokyklų mokslo projektuose dirba daug mokslininkų, bendrus projektus nori vykdyti ir kitos mokslo įstaigos. „Šiuo metu mokslininkų vykdomi tyrimai yra išties prasmingi – dauguma jų turi taikomąjį pobūdį. Tyrimų spektras netrukus prasiplės – prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto finansuojamų bendrų mokslo projektų fondų prisijungs ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Tai bus pagrindas plėstis tarpdisciplininiams tyrimams, kai prisijungs ir socialinių mokslų atstovai“, – teigia LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė.

 

Įstaigos „Versli Lietuva“ vadovė Daiva Kleponė pastebi, kad Kauno bendrų universitetų projektų rezultatai pastebimi visame pasaulyje. „Mes jau tampame lyderiais ir esame matomi pasaulyje, mūsų mokslininkai kuria Lietuvos, kaip šalies, kuri turi perspektyvų gyvybės mokslų sektorių, vardą“, – sako D. Kleponė. Jos teigimu, sektoriaus potencialą jaučia ir jaunimas – vien 2016 metais gyvybės mokslų studijas pasirinko net 10 tūkst. studentų, kas tokiai šaliai kaip Lietuva yra labai geras rodiklis.

 

Tai, kad šalies rinkoje įsitvirtina dar viena stipri sritis, žino ir naujo verslo pradininkai. Be didelio skaičiaus įmonių, Lietuvoje veikia ir apie 40 startuolių, kurie savo veiklą taip pat orientuoja į gyvybės mokslus.

 

Bendro universitetų fondo, kuriuo finansuojami mokslo projektai, misija – sujungti universitetų bendruomenes į tarpdisciplininius tyrimus. Tai suteikia galimybę konsoliduoti žmonių potencialą, praplėsti tyrimų kokybę ir poveikį.

 

Aukštųjų mokyklų atstovus džiugina, jog mokslo projektai atliekami ypač perspektyvioje srityje. Ateityje tikimasi sukurti Lietuvos gyvybės mokslų ekosistemą ir paskatinti generuoti daugiau produktų.

 

Per trejus pastaruosius metus universitetų, norinčių kartu vykdyti mokslo projektus ir juos finansuoti, ratas Kaune plėtėsi. Be VDU, prie bendro tyrimų fondo žada prisijungti ir Lietuvos energetikos institutas.

 

Tai, jog Kauno mokslinis potencialas plečiasi už vienos aukštojo mokslo institucijos ribų, miestui ir šaliai yra labai svarbu. Mokslas neturi nei institucinių, nei disciplininių rėmų. Kiekviena mokykla turi savo stipriasias puses, todėl dirbant kartu, mokslininkams atrandant kitas disciplinas ir išeinant iš savo disciplinos rėmų tyrimai gali būti įdomesni.

 




 
Bendrinti