Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-02-12 10:18:38

Vaistų rinka prieš 100 metų ir dabar

Pranešimas žiniasklaidai
2018 02 12

Vaistų rinka prieš 100 metų ir dabar

Vaistai - viena ypatingiausių ir, ko gero, daugiausia priežiūros tiek gamybos, tiek pardavimo procesuose reikalaujančių prekių. Juk net ir pats „nekalčiausias" vaistas gali ne tik pagydyti, bet ir pakenkti, jei jis bus vartojamas ar laikomas netinkamai. Kaip buvo kontroliuojama vaistų rinka prieš šimtą metų?

XX a. pradžioje - vaistai iš bemokslių asmenų rankų?
Retas kuris mūsų žinome, kad pirmosios vaistinės Lietuvoje duris atvėrė kiek daugiau nei prieš 500 metų. Be jokios abejonės, anuometinė vaistų pasiūla, o ir preparatų kokybė neprilygsta šiandieninei, mat dauguma jų būdavo gaminami  čia pat, vietoje, naudojant vaistinius augalus bei kitokias gamtos gėrybes, be jokios išskirtinės priežiūros. Vaistai tuomet buvo gana brangūs, o nuo daugelio ligų jų apskritai nebuvo. Aktyviau vaistines pradėta steigti tik XIX a. antroje pusėje. Kartu su besiplečiančiu vaistinių tinklu, plėtėsi ir vaistų pasiūla. Ir nors XX amžiaus pradžioje, pirmojo Pasaulinio karo išvakarėse šalyje veikė 225 vaistinės, visgi lietuvių sveikatos priežiūra ir gydymosi galimybės buvo prastos. Padėtį dar labiau pasunkino ir daugybės žmogiškųjų bei ekonominių resursų pareikalavęs karas. Nepaisant to, kad vaistinių bei kitų farmacine veikla užsiimančių įstaigų kontrolę vykdė Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento Farmacijos skyrius, konkurencija tarp vaistus parduodančių įstaigų anuomet buvo milžiniška, dalis jų vaistiniais preparatais prekiaudavo netgi neturėdamos tam teisės. Vaistus išduodavo ir žmones neretai konsultuodavo farmacinio išsilavinimo neturintys ar visiškai bemoksliai asmenys. 1919 m. duomenimis, tokių „vaistinių - parduotuvių" Lietuvoje buvo net 144. Ir tik 1926 m. šių prekybos vietų veikla buvo apribota iki galimybės parduoti vos 75 pavadinimų prekes, tarp jų ir chemijos produktus, reikalingus vaistams pagaminti, taip pat kai kurias vaistažoles bei dezinfekcines priemones.


Menkiausia žmogiška klaida gali turėti rimtų pasekmių
Šiandieninė situacija šalies farmacijos sektoriuje nė iš tolo neprimena buvusios. Atidžiai kontroliuojama vaistų gamintojų, didmeninio platinimo įmonių ir vaistinių veikla, legali narkotinių ir psichotropinių vaistų apyvarta, moksliškai įvertinamos paraiškos vaistų rinkodaros teisei suteikti, atliekami laboratoriniai tyrimai, analizuojama vaistų registruotojų pateikta informacija apie galimus vaistų tiekimo sutrikimus bei pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Visa tai atlieka daugiau nei prieš 20 metų įsteigta Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). „Visi vaistai, kuriais prekiaujama Lietuvoje, yra registruojami pagal Europos Sąjungoje priimtus teisės aktus ir jiems taikomi itin aukšti kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistinius preparatus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas. Jei nustatomas pasikeitęs vaisto rizikos ir naudos santykis, nedelsiant imamasi reikiamų priemonių", - teigia Tarnybos viršininkas Gintautas Barcys. Pasak vadovo, nors Tarnybos pagrindinė užduotis rūpintis, kad žmonės galėtų vartoti tik saugius ir veiksmingus vaistus, kad vaistinių preparatų kelias nuo gamintojo iki vartotojo būtų sklandus, be jokių kliūčių, nemaža dalis visuomenės institucijos veiklą supranta labai siaurai ir gana iš neigiamos pusės. „Mus neretai laiko tais, kurie tik draudžia ir baudžia. Niekada to nedarome be objektyvios priežasties. Svarbu atminti, jog farmacijos sektoriuje būtina ypač atidi priežiūra. Menkiausia žmogiškoji klaida gaminant, transportuojant, laikant, pardavinėjant, o taip pat ir vartojant vaistus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių", - tvirtina VVKT viršininkas.

Vaistai - ne saldainiai. Juos būtina vartoti atsakingai
Kaip teigia G. Barcys, šiuo metu Tarnyba kasdienėje savo veikloje ypatingą dėmesį skiria keliems dalykams. „Praėjusį pavasarį pradėjome įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, kurio metu pas save įdiegsime sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo ir valdymo sistemą. Dėl jos vaistinių preparatų vertinimo procesas taps paprastesnis ir  efektyvesnis, bus galima racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, įvertinti ne tik vaistų efektyvumą, saugumą bei kainą, bet ir jų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei naudos ir kaštų santykį plačiąja prasme. Tokiu būdu Lietuvos sveikatos politika taps saugesnė, efektyvesnė, bus labiau orientuota į pacientą ir pagrįsta  racionaliu lėšų naudojimu, - pasakoja G. Barcys. - Kita svarbi mūsų veiklos kryptis - edukacinė. Planuojame specialių, visuomenei skirtų straipsnių ciklą. Norime paskatinti žmones vaistus pradėti vartoti atsakingiau. Mūsų šalyje gana stiprios savigydos tradicijos. Tačiau vaistai - ne saldainiai. Jų negalima vartoti bet kokių, bet kada, bet kaip, bet kokiais kiekiais. Diagnozę turėtų nustatyti ne pats žmogus, ne draugas, ne kaimynas ar  internetas, o gydytojas. Reikia tikėtis, kad žmonės šį savo įprotį pradės pamažu keisti". Kodėl lietuviai taip mielai gydosi savarankiškai? Klausimas, anot VVKT viršininko, platus ir greičiausiai turintis net ne vieną atsakymą. Tai - tema, verta atskiro straipsnio.
Kalbant apie VVKT vykdomus bei planuojamus projektus, reikia paminėti ir tai, kad Tarnyba savo patirtimi dalijasi ir su kitomis šalimis. Nuo praėjusių metų kartu su Lenkija ir Moldova įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Dvynių projektą. Projektu siekiama stiprinti Moldovos vaistų ir medicinos prietaisų agentūros institucinius gebėjimus, kad ji atitiktų ES standartus ir galėtų lygiagrečiai bendradarbiauti su kitomis ES vaistų agentūromis.







 




 
Bendrinti