Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-02-13 11:17:08

Su ES transporto komisare aptarti Lietuvai svarbūs geležinkelių infrastruktūros valdymo klausimai

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Vilniuje viešinti Europos Sąjungos (ES) transporto komisarė Violeta Bulc aptarė Lietuvai svarbius tarptautinius transporto infrastruktūros ir mobilumo klausimus. Eurokomisarei ministras pristatė Lietuvos nuostatas, kuriomis siekiama įgyvendinti transporto sektoriuje ES inicijuojamus sprendimus, juos kuo geriau derinant su šalies interesais.

„Viena svarbiausių susitikimo temų – tolesnis projekto „Rail Baltica“ finansavimas ir įgyvendinimas. Atkreipėme Europos Komisijos dėmesį, kad Lietuvai yra itin svarbus geležinkelių infrastruktūros valdymas – visų pirma nacionalinio saugumo aspektu“, – sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Pristatydamas projekto „Rail Baltica“ pažangą, ministras R. Masiulis patikino eurokomisarę V. Bulc, kad Lietuva planuoja šį projektą įgyvendinti iki 2025 m. pabaigos. Viena esminių sąlygų tokios didelės apimties infrastruktūros projektui įgyvendinti yra ES fondų investicijos, kurios bus svarbios ir naujame 2021–2027 m. laikotarpyje. Taip pat siekiama užtikrinti efektyvų projekto įgyvendinimo koordinavimą Baltijos šalyse.

Taip pat aptartas Lietuvos pasirengimas geležinkelių sektoriuje atskirti krovinių, keleivių vežimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklas, reorganizuojant AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir sukuriant atitinkamai specializuotų įmonių grupę. 

Pasak ministro, svarbu, kad krovinių vežimas geležinkeliu per Baltijos šalis yra įmanomas jau dabar, nelaukiant galutinio projekto įgyvendinimo. Iki 2019 m. Lietuva planuoja europinės vėžės geležinkelio linija sujungti Kauną su Palemono intermodaliniu terminalu, taip užtikrinant galimybę patogiai vežti krovinius jau nutiesta „Rail Baltica“ dalimi ir toliau tiesti šią liniją iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Tikimasi, kad „Rail Baltica“ linija sėkmingai pratęs tarptautinį geležinkelio koridorių Nr. 8, padės pritraukti daugiau krovinių ir padidins projekto ekonominę naudą.

Susitikimo metu taip pat aptartas EK inicijuotas „Mobilumo paketas“ itin svarbus sprendžiant kelių infrastruktūros finansavimo ir krovinių vežimo keliais klausimus. Šiuo metu ES leidžiamos dvi mokėjimo už krovininio transporto naudojimąsi keliais sistemos – už nuvažiuotą atstumą  (rinkliava – angl. „toll“) arba už tam tikrą laiką (naudotojo mokestis, vadinamas vinjete, angl. „user charge“ arba „vignette“). Lietuva pritaria EK siūlymui nuo 2023 m. visoje ES taikyti tik mokestį už nuvažiuotą atstumą, visiškai atsisakant naudotojo mokesčio. Šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siūloma jau nuo 2020 m. kelių naudotojo mokestį šalyje keisti į e. rinkliavą, grindžiamą nuvažiuotu atstumu, ir labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį. Baltijos šalyse Lietuva yra pirmoji, pradėjusi realius žingsnius naujam rinkliavų už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais modeliui įgyvendinti.

Krovinių vežėjams svarbūs ES „Mobilumo paketo“ aspektai yra balansas tarp tarptautinių vežimų ir kabotažo, vairuotojų komandiravimas bei privalomas savaitinis poilsis. Susisiekimo ministerija siekia ginti šalies vežėjų interesus ir atkreipia dėmesį, kad naujos ES iniciatyvos šioje srityje turi nediskriminuoti ES vežėjų, neapriboti jų veikimo laisvės ir tuo pačiu nesuteikti palankesnių sąlygų trečiųjų šalių vežėjams.

Siekdama gerinti šalies pasiekiamumą oro transportu Lietuva pažymi, kad įprastų oro vežėjų skrydžiai į pagrindinius ES valstybių oro uostus yra vienas pagrindinių Susisiekimo ministerijos ir VĮ Lietuvos oro uostų darbų. ES oro transporto keleivių rinka visiškai liberalizuota, todėl skrydžiai priklauso nuo vežėjų ekonominių interesų, kuriuos dažnai lemia regiono gyventojų skaičius ir ekonominio išsivystymo lygis. Tačiau ES teisės aktai stipriai apriboja galimybes valstybės lėšomis remti nekonkurencingus skrydžių maršrutus. Lietuva atkreipia dėmesį, kad šios taisyklės yra per griežtos, reikalavimai turėtų būti lankstesni. Pavyzdžiui, turėtų būti leidžiama remti konkrečius maršrutus ne tik į salas ir atokius regionus, nustatyti didesnį leistiną tiesioginės paramos nekonkurencingiems maršrutams limitą bei numatyti galimybę remti oro uostus, aptarnaujančius iki 5 mln. keleivių per metus. 



Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius

 
Bendrinti