Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-03-14 11:57:29

S. Gentvilas: Klaipėda taps provincija, jei toliau centralizuosime aukštąjį mokslą

                                         
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
                                            LIBERALŲ SĄJŪDŽIO FRAKCIJA
Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius    Tel. (8~5) 239 63 51     Faksas (8~5) 239 63 48

Komentaras žiniasklaidai                                                                      2018-03-14

S. Gentvilas: Klaipėda taps provincija, jei toliau centralizuosime aukštąjį mokslą                     
Aukštojo mokslo reforma turėjo sustiprinti regionus. Taip nenutiko. Priešingai, Lietuvoje nuosekliai kuriami du universitetiniai miestai - Vilnius ir Kaunas. O likusi Lietuva rizikuoja tapti provincija.
Klaipėda, kaip uždaras pramoninis miestas, 1991 metais užsidegė ambicija tapti tikru universitetiniu miestu įkuriant Klaipėdos universitetą ir įsteigiant pirmąją šalyje privačią užsienio aukštąją mokyklą - LCC tarptautinį universitetą. Tačiau šiandien ši miesto ambicija pasmerkta žūti po Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) giljotina.
Studijų kokybės vertinimo centras ir ŠMM viceministras kovo 1 d. pristatė šokiruojantį sprendimą - uždaryti LCC tarptautinį universitetą bei sustabdyti priėmimą į trečdalį Klaipėdos universiteto studijų programų, kurių dalis, ypač inžinerinės pakraipos, yra būtinos miesto konkurencingumui ir valstybinio uosto lyderystei.
Paradoksalu, bet dar praėjusį lapkritį Seimo nutarimu ŠMM siūlė Klaipėdos universitetą paversti siauros specializacijos, aukšto profesionalumo techniniu universitetu. Tačiau praėjus vos 4 mėnesiams ta pati ministerija apverčia savo planus aukštyn kojomis.
Tokią ministerijos strategiją sunku vertinti racionaliais argumentais. Belieka tik klausti:
-    Ar galima įsivaizduoti vienintelį šalies uostamiestį be mechanikos, statybos, chemijos,  elektronikos, gamybos, aplinkos ir chemijos inžinerijos bakalauro ir magistro programų?
-    Kokią prasmę tuomet turi nacionaliniu mastu išgirta savivaldybės, uosto, pramoninkų, Klaipėdos universiteto, LEZ'o ir smulkiojo vidutinio verslo parengta Klaipėdos ekonominės plėtros strategija iki 2030 metų, jei joje numatytos sumaniosios specializacijos šakos liks be studijų programų?
-    Kokią žinią mes siunčiame užsienio investuotojams ir švietimo filantropams, kurie 20 metų finansavo LCC ir neatpažįstamai pakeitė Klaipėdos intelektualinį gyvenimą, pavertė ją tarptautiniu miestu?
-    Kodėl toks ministerijos verdiktas buvo paskelbtas jau po įvykusios studijų mugės, kurioje  aukštosios mokyklos pristatė savo studijų spektrą?
-    Kodėl nebuvo vertinti 2017 metų įstaigų moksliniai rezultatai?
-    Kodėl priimami skuboti  sprendimai, nesupažindinus aukštųjų mokyklų su vertinimo kriterijais iš anksto?
Ne viskas padaryta ir paties Klaipėdos universiteto Senato ir Tarybos. Valstybinio finansavimo komfortas užliūliavo savikritiškumą ir lyderystės norą. Per dažnai susikoncentruota į mokslinės produkcijos gamybą, kuri turi mažai pritaikomumo Vakarų Lietuvos poreikiams. Būtinos ir perspektyvios reformos stagnuoja ir būna epizodiškai įpučiamos tik kritikos ir kontrolės botagais iš išorės. Partnerystė su vietos kolegijomis neišlipa iš deklaratyvių popierių į realius projektus ir jungtines ambicijas. Universiteto kolegos per ilgai toleravo nerentabilias studijų programas, o perspektyvesni kolegos matydami toleruojamą stagnaciją nejučia atitolsta arba persikrausto į kitas alma matter. Universitetas stipriai nusileido vietos kolegijoms, reaguodamas į Vakarų Lietuvos  regiono dabarties gyvenimo padiktuotus poreikius.
Neieškant ilgalaikių regionų sustiprinimo sprendimų Klaipėdos apskritis ir toliau išlieka aukštojo mokslo užkampiu. Apskrityje studijuoja mažiau nei dešimtadalis (9 proc.) šalies studentų ir dirba vos 5 proc. šalies mokslininkų. „Valstiečiai", žadėję renesansą regionams, ne tik kad nesusistiprina regionų, bet dar ir kerta per jų pagrindinį demografinio atsinaujinimo šaltinį - aukštąjį mokslą. Klaipėdos aukštajam mokslui būtina revoliucija, bet ne uždarymas. Priešingu atveju Klaipėda taps provincija, pakenkiant ne tik visai Vakarų Lietuvos perspektyvai, bet ir valstybinės svarbos objektui ir Lietuvos kaip tranzitinės valstybės varikliui - Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui.
Todėl raginu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą ir Vakarų Lietuvos Seimo narių grupės pirmininką Algimantą Kirkutį iš naujo įvertinti aukštojo mokslo tinklo reformos pasekmes Vakarų Lietuvos regiono konkurencingumui. Raginu, ŠMM ministrę Jurgitą Petrauskienę peržiūrėti Studijų kokybės ir vertinimo centro pritaikytus kriterijus ir neproporcingai apribotas Klaipėdos aukštojo mokslo įstaigų programas.


Kontaktinis asmuo:
Simonas Gentvilas

LR Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas
Tel. 8 6 984 2168, el.p. simonas.gentvilas@lrs.lt

 




 
Bendrinti