Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-03-14 13:51:41

Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4)

Regina Šulskytė. MANO LAIKAS
2018 03 21 - 04 14

Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4)

2018 m. kovo 21 d. 17.30 val. atidaroma šiaulietės fotomenininkės Reginos Šulskytės fotografijų paroda "Mano laikas” Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius). Atidaryme dalyvaus autorė.
Jau daugiau nei dvidešimt metų personalines parodas rengiančios menininkės kūriniuose - nuosekli asmeninio santykio su būtimi analizė. Pasak menotrininkės Danguolės Ruškienės, Šulskytės laikas priklauso tiems reiškiniams, kuriuos dera analizuoti keliais aspektais. Pirmiausia, kaip laiką, kuriame be jokių valios pastangų atsiduri pats, kontaktuodamas su išoriniu pasauliu. Kuriame gimsti ir jau randi kažkieno paliktus praeities pėdsakus. Su jais augi, vėliau dalį jų prisiimdamas kaip savo, kita dalis taip ir lieka liudyti anuometinį gyvenimą. Per tą laiką atsiranda ir asmeninis laikas, kuris auga, mainosi kartu su tavimi. Tačiau jis pasilieka ir tau išnykus, tapdamas praeities pėdsaku kitoms kartoms. Jį teks prisiimti naujai gimusiems, arba palikti kaip dar vieną praeities įrodymą. Tai - ciklas, į kurį įtraukiamas kiekvienas, be atrankos. Viena vertus, tas laikas vyksta nepriklausomai nuo tavęs, kita vertus - esi vienas iš tų, kurie jį veikia, formuoja ir palieka būtent tokį. Laikas - lyg antra oda. Gaubiantis tol, kol iš jos išsineri. Kaip oras, kuris priklauso tiems, kurie kvėpuoja.
R. Šulskytė fotografijų cikle „Mano laikas"  gilinasi būtent į šias laiko sąvokos apibrėžtis. Kaip ir lig tol, autorė savo kūrinį konstruoja iš kelių atskirų kadrų, tačiau jų sujungimo linijos šįkart maskuojamos žymiai dažniau nei ankstesniuose jos fotografijų cikluose. Tokia raiška būdinga ne tik Reginos kūrybai, tačiau ji buvo viena pirmųjų, kuri savo fotografinius pasakojimus dėliojo būtent tokiu principu. Autorės kūriniai lukštenami sluoksnis po sluoksnio, vaizdas po vaizdo, skverbiantis vis gilyn, kol priimamas visas pateiktos informacijos rinkinys. Čia yra kelios erdvės, realybėje tiesiogiai nesusiję, tačiau autorės kūriniuose tampančios neatsiejamomis. Autorė savo vizualiniams pasakojimams pasitelkia archyvines šeimos nuotraukas. Tai tampa medžiaga ne tik jos prisiminimams stimuliuoti. Jose užfiksuoti vaizdai - priemonė pasakojimui praplėsti, naujiems kontekstams ir prasmėms rastis. Tokiu principu formuojamas pasakojimas atsiduria tarp trijų laikų: buvusio prieš daugybę metų, kartais net neatmenamo, buvusio visai neseniai ir dabartinio, kurio metu dėliojamos praėjusio gyvenimo atkarpos ir formuojama koncentruoto, asmeninio laiko vizualinė išraiška.
Anot menotyrininko Remigijaus Venckaus, Šulskytės kūriniuose atmintis, ervė ir laikas sukimba labiau nei daugelio menininkų darbuose. Derindama kelis skirtingus savojo fotoarchyvo ir kito fotografo kadrus, kūrėja pateikia asmeninės patirties kartografiją („Suknelė su žirneliais", „Žolinė"). Nuotraukos sugestijuoja tas patirtis, kurių negalima išsižadėti, kurios nutinka ir lydi visą gyvenimą, kurios sutvirtina asmens tapatybę.
Akivaizdu, kad autorei labai svarbu suprantamai ir įtikinamai ištransliuoti savo žinutę. Ji savo seriją skiria į dvi glaudžiai persipininačias dalis. Vienose fotografijose - mama, kitose - ji pati. Fotografijų vaizdai trūkinėja, per tuos plyšius galima pamatyti „paslėptus" vizualinius sluoksnius - todėl į pasakojimą netikėtai ir nelauktai kažkas įsiterpia, kartais pasikartoja, o tie pasikartojimai tarsi atsiranda dėl fotografavimo ant nepilnai persuktos fotojuostos, lyg kažkokia klaida, kuri leidžia tyrinėti greta sugulusias detales, bet tik tam, kad suabejotum laiko nuoseklumu. „Lėtai verti albumo lapą po lapo, dėlioji fotografijas vieną po kitos, kažko ieškai, lyg bandytum iš tolimos praeities kažką prisivilioti ir vėl iš naujo prisijaukinti, - sako autorė.

Regina Šulskytė 1981 m. baigė Šiaulių universiteto dailės fakultetą. Dirbo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, Fotografijos muziejuje (Šiaulių "Aušros" muziejus), dėstė  Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedroje. Nuo 1995 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1995 m. Šiaulių nevyriausybinės fotografijos organizacijos "Forma" įkūrėja, vadovė ir parodų kuratorė.Parodose dalyvauja nuo 1996 metų. Darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje.
 




 
Bendrinti