Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-03-14 17:28:16

Kovo mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje

Kovo mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina kovo mėn. yra 5,17 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su vasariu, mažėja 0,77 proc. Per metus (2018 m. kovo mėn., palyginus su 2017 m. kovo mėn.) vidutinė šilumos kaina didėjo 2,99 proc.

Kovo mėn., palyginus su vasariu, Radviliškio gyventojai už šilumą moka 11,59 proc. (0,64 ct/kWh be PVM) mažiau - Komisija, vienašališkai nustačiusi naujas UAB „Radviliškio šiluma" bazines šilumos kainas, sumažino veiklos sąnaudas, taip pat pradėta grąžinti dėl kuro kainų skirtumo susidariusi permoka - ji šilumos kainą vartotojams mažina 0,65 ct/kWh, kompensacija bus taikoma 12 mėn. Dėl mažesnės gamtinių dujų kainos bei pigiau pirktos šilumos iš nepriklausomo šilumos gamintojo, UAB „Litesko" filialo „Alytaus energija" aptarnaujami vartotojai kovo mėn., palyginus su vasariu, už šilumą moka 6,71 proc. (0,35 ct/kWh be PVM) mažiau.

Dėl brangesnio biokuro UAB „Šilalės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai kovo mėn. už šilumą moka 13,48 proc. (0,67 ct/kWh be PVM) daugiau nei vasario mėn. Dėl brangiau įsigytų gamtinių dujų ir biokuro UAB „Litesko" filialo „Vilkaviškio šiluma" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 12,72 proc. (0,92 ct/kWh be PVM) daugiau.

Tarp penkių didžiųjų miestų kovo mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai - Kauno gyventojai.

Kovo mėn., palyginus su vasariu, šilumos kaina mažėjo: AB ,,Kauno energija" - 5,16 proc. (2018 m. kovo mėn., palyginus su 2017 m. kovo mėn., kaina didėjo 7,89 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" - 2,28 proc. (2018 m. kovo mėn., palyginus su 2017 m. kovo mėn., kaina didėjo 1,78 proc.), AB ,,Panevėžio energija" - 0,38 proc. (2018 m. kovo mėn., palyginus su 2017 m. kovo mėn., kaina mažėjo 2,23 proc.). Palyginus su praėjusiu mėnesiu, nežymiai didėjo AB ,,Šiaulių energija" šilumos kaina - 2,48 proc. (2018 m. kovo mėn., palyginus su 2017 m. kovo mėn., kaina didėjo 7,06 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" - 0,22 proc. (2018 m. kovo mėn., palyginus su 2017 m. kovo mėn.*, kaina didėjo 8,64 proc.).

 

3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančius energijos išteklių, rudai - daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Kovo mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,44 ct/kWh su PVM), didžiausia - Biržų rajone (9,93 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.


Skaičiuojant 2018 m. kovo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. sausio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų - centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto - nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto - nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.

 




 
Bendrinti