Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-04-07 11:34:29

Lietuviai maitinasi sveikiau - kokie faktai tai įrodo?

 

Informacija žiniasklaidai                                  

2018 m. balandžio 7 d.

 

Kas daugiau, jeigu ne prekybos tinklas „Maxima", kurio parduotuvėse kasdien apsilanko daugiau nei pusė milijonų pirkėjų, o kai kurių parduotuvių asortimente - per 50 tūkst. prekių, jaučia besikeičiančius žmonių mitybos įpročius? „Maximos" komercijos vadovės Vilmos Drulienės teigimu, tai, kokius pasirinkimus žmonės daro prie parduotuvės lentynų ir už kokius produktus „balsuoja" savo piniginėmis, geriausiai parodo jų poreikius ir įpročius. Ne planus ar intencijas, kurias atskleidžia įvairios apklausos. Juk norai ir darbai ne visuomet sutampa.

„Siekis gyventi sveikiau jau kelerius metus yra įvairių apklausų, taip pat ir mūsų lojalių pirkėjų, vienas pagrindinių siekių. Bent jau paskutinius dvejus metus iš savo pardavimo duomenų labai akivaizdžiai matome, kad tai nėra tušti pažadai, žmonės stengiasi jų laikytis. Gyvename tokiu metu, kai stipriai į priekį yra pažengusi medicina: kurių nors maisto produktų netoleruojantys ar net jiems alergiški žmonės tikrai žino, ko negali valgyti. Daugėja informacijos apie įvairias mitybos programas ir filosofijas, auga jomis besivadovaujančių žmonių bendruomenės. Stengiamės šiuos besikeičiančius žmonių poreikius patenkinti ir atitinkamai koreguojame savo parduotuvių asortimentą", - teigia V. Drulienė.

Renkasi produktus be glitimo, be laktozės ar veganiškus

Kaip pavyzdį ji pateikia maisto produktus be glitimo, be laktozės, veganiškus produktus. Tarkim, maisto produktų be glitimo paklausa pernai išaugo beveik trigubai. Žinoma, tai lėmė ir praėjusiais metais augusi naujų maisto prekių be glitimo pasiūla. 22 iš 28 maisto produktų be glitimo „Maximose" atsirado pernai - tai įvairūs miltai, sausainiai, makaronai, kepimo milteliai ir mišiniai. Šių metų pradžios „Maximos" pardavimų duomenys rodo, kad labiausiai populiarėjantys produktai - mišinys duonai ir makaronai be glitimo.

„Didžiulis maisto produktų be glitimo populiarumo šuolis įvyko 2016 metais, kai mūsų turimų tokių produktų paklausa šoktelėjo apie 9 kartus. Pernai tie patys jau turimi produktai populiarėjo 2,5 karto, tačiau pasiūla buvo išplėsta daugiau nei 4 kartus - ir „Maximos" meistrai pradėjo kepti duoną be glitimo. Panašios tendencijos matomos ir su maisto produktais be laktozės, veganiškais produktais, produktais be pridėtinio cukraus, mažesniu druskos kiekiu ir panašiai", - sako V. Drulienė.

Pavyzdžiui, funkcinio ir ne karvių pieno kiekiniai pardavimai pernai išaugo 4,5 karto, pasterizuoto pieno be laktozės - beveik 2 kartus. Fermentinių sūrių be laktozės paklausa pernai nedidėjo, tačiau 2016 jau įvyko didelis šuolis - nuo 3 rūšių jo pasiūla „Maximos" parduotuvėse išaugo iki 16 rūšių. „Apskritai visų pieno produktų be laktozės paklausa 2016 metais išaugo 3 kartus, 2017 metais dešimtadaliu pakrito, tačiau kiekiai išliko tikrai dideli", - paaiškina V. Drulienė.

Pasak jos, atliepiant pirkėjų poreikius, „Maximos" parduotuvėse pernai daugiau nei du kartus praplėstas veganiškų produktų asortimentas: nuo 15 prekių iki 33. „Tarp naujienų - įvairios užtepėlės, ekologiški tofu paštetai, veganams skirti sūrių pakaitalai ir kiti produktai. Šių metų pradžioje sparčiausiai populiarėjantys produktai - sojų mėsos gabalėliai ir dešrelės ir ekologiški lubinų kepsniukai. Veganams skirtų maisto produktų „Maximose" pernai nupirkta net 31 kartu dagiau nei užpernai, žinoma, tai lėmė ir gerokai platesnė šių produktų pasiūla", - komentuoja „Maximos" komercijos vadovė.

Valgo daugiau vaisių ir daržovių, liesesnės mėsos

Dar keletas veiksnių, įrodančių, jog lietuviai sveikiau maitinasi - pernai išaugusi daržovių ir vaisių bei uogų paklausa: atitinkamai 17 ir 15 proc. Taip pat daugiau valgoma ir liesesnės mėsos - šviežios vištienos, kalakutienos: atitinkamai 17 ir 13 proc.

Tam tikrų maisto produktų, apie kuriuos pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma, net priskiriama „supermaisto" kategorijai", paklausa taip pat auga. Pavyzdžiui, avokadų pernai nupirkta 11 proc. dagiau, nors ketvirtadaliu pardavimai jau buvo išaugę ir 2016 metais. Kokoso pieno pardavimai pernai išaugo beveik trečdaliu, o 2016 m. augimas siekė net 9 kartus.

„Maximos" duomenimis, šeimininkių virtuvėse greta įprastų saulėgrąžų ar alyvuogių aliejų, vis dažniau atsiranda ir pluoštinių kanapių, vynuogių kauliukų, migdolų, moliūgų sėklų, žemės riešutų, judros aliejaus. Taip pat ekologiško aliejaus - daugiau nei du kartus pernai augo įvairių rūšių ekologiško aliejaus paklausa.

Į mitybą įtraukiama daugiau sėklų, pernai jų paklausa augo 7 proc., bet 2016 metais - net 68 proc., taip pat riešutų ir džiovintų vaisių - jų sveriamų paklausa pernai išaugo apie 1,5 karto. Valgoma įvairesnių kruopų - kruopų pardavimai pernai augo daugiau nei dešimtadaliu, labiausiai - paprastų avižų, bolivinių balandų, linų sėmenų, avižų sėlenų.

Valgyti sveikiau - vienas tikslų

Žmonių intencijas valgyti sveikiau patvirtino ir prekybos tinklo „Maxima" praėjusiais metais atliktas pirkimo įpročių tyrimas, kuriame dalyvavo 498 lojalūs prekybos tinklo pirkėjai. Jog pastaruoju metu stengiasi valgyti sveikiau, teigia 41 proc. apklaustųjų: ketvirtadalis teigė valgantys sveikiau, beveik dešimtadalis - valgantys mažiau, 7 proc. valgo įvairesnį maistą.

Paklausti, kaip keitė savo mitybos įpročius, stengdamiesi valgyti sveikiau, apklaustieji teigė, jog valgo daugiau daržovių (72 proc., tačiau čia buvo galima rinktis kelis atsakymus), daugiau vaisių (58 proc.), mažina cukraus kiekį mityboje (56 proc.), valgo mažiau saldumynų (54 proc.), geria daugiau vandens ir atsisako nesveikų užkandžių (po 52 proc.), labiau kreipia dėmesį į produktų sudėtį (51 proc.), atsisako alkoholio ar mažina jo kiekį (42 proc.), baltą duoną keičia į juodą rupią (41 proc.), valgo liesesnę mėsą (34 proc.), atsisakė ar mažina suvartojamus kavos kiekius (21 proc.), perka daugiau ekologiškų produktų (18 proc.).

Ta pat apklausa parodė, kad nauda sveikatai pirkėjams yra ketvirtas svarbiausias kriterijus renkantis maisto produktus - po kainos, sudėties ir skonio, o toliau pagal svarbą seka kilmės šalis, prekės ženklas, pakuotė bei kiti veiksniai.

 

Apie bendrovę „Maxima"

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima" stiprybės - mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT" yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 245 „Maximos" parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. pirkėjų.

 

 

Daugiau informacijos

Ernesta Dapkienė

„Maximos" komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

Mob. +370 611 43548

El. paštas ernesta.dapkiene@maxima.lt

 

 

 

 




 
Bendrinti