Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-04-10 16:13:40

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pranešimas apie Profesinio mokymo įstatymo įgyvendinimą


2018 m. balandžio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pranešimas apie Profesinio mokymo įstatymo įgyvendinimą

Seime vykdoma priimtų įstatymų stebėsena

Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pristatant Vyriausybės praeitų metų veiklos ataskaitą, buvo minima struktūrinė švietimo pertvarka ir šiandien norėčiau pristatyti numatomus pokyčius profesinio mokymo sektoriuje. Praeitą sesiją buvo priimta iš esmės nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija. Pagrindiniai siekiai tobulinti profesinio mokymo sistemą, yra sietini su švietimo pasiūlos ir darbo rinkos paklausos neatitiktimi, už kurį yra švietimo sistema kritikuojama jau daugybę metų. Todėl keičiant Profesinio mokymo įstatymą buvo įvardinti trys pagrindiniai siekiai: iš esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą atliepiant valstybės ekonominės raidos pokyčius; keisti profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių ir skatinti prisitraukti papildomą finansavimą; taip pat keisti kokybės užtikrinimo sistemą siekiant didinti profesinio mokymo prestižą.
Įgyvendinant Profesinio mokymo įstatymo pokyčius yra numatyta keisti daugiau nei 20 poįstatyminių teisės aktų. Pagrindiniai pokyčiai yra sietini su pirmiausia profesinio mokymo kokybės stiprinimu, profesinio mokymo sektoriaus bendrai skaidrinimu ir profesinio mokymo organizavimo formų pertvarka. Tie pokyčiai, kurie yra vykdomi dabar, yra sietini su naujų teisės aktų paketu.
Pirmiausia yra priimti sprendimai dėl profesinio mokymo organizavimo pertvarkos. T. y. asmenų, pageidaujančių mokytis pagal pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas bendrojo priėmimo į valstybinę ar savivaldybės, ar nevalstybinę profesinio mokymo įstaigą yra numatyta nauja tvarka. T. y. pernai pirmą kartą buvo vykdomas centralizuotas priėmimas į profesinio mokymo programas ir pernai tas priėmimas buvo vykdomas į pirminio mokymo programas, tad šiemet yra numatyta plečiant ir pertvarkant sistemą numatyti priėmimą į profesines mokymo ir tęstines programas per centralizuotą sistemą.
Taip pat yra pokyčių numatant planavimą priimant į profesines mokyklas, tai numato ir nauja įstatymo redakcija, kad rengiant priėmimo planą į profesines mokyklas, turėtų būti atsižvelgiama į konkretaus regiono, savivaldos, taip pat vietinio verslo poreikius. Dabar prieš porą metų tos neatitiktys tikrai buvo stebimos didelės.
Taip pat yra rengiami teisės aktai, kurie realizuotų įstatymo nuostatą užtikrinti priėmimą į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas mokymo vietas.
Taip pat yra parengtas priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas. Siejant su šiais pokyčiais, taip pat yra jau patvirtintas bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programą terminas ir taip pat yra parengtas valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo projektas. Jis remiasi žmogiškųjų išteklių stebėsenos informacija, taip pat siūlymais, pateiktais regioninės plėtros tarybų bei taip pat įvertinant profesinio mokymo įstaigos pajėgumus ir turimus išteklius rengti numatyto sektoriaus specialistus.
Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo organizacija „Lama bpo" sukūrė įrankį, kuris bus naudojamas planuoti priėmimui. Įrankis rodo kvalifikuotų darbuotojų poreikį pagal kvalifikacijas, pagal regionus ir leidžia lanksčiai ir skaidriai skirstyti finansuojamas profesinio mokymo vietas profesinio mokymo įstaigoms apsaugant nuo nepageidaujamų programų dubliavimo.
Kitas dalykas, kuris yra sietinas su Profesinio mokymo įstatymo nuostatų įgyvendinimu yra profesinio mokymo tinklo pertvarka. Pertvarkant profesinio mokymo įstaigų tinklą yra siekiama sukurti prielaidas kokybiškam profesiniam mokymui, efektyviam finansų naudojimui, optimaliam investavimui į profesinio mokymo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius. Ši pertvarka taip pat leis suderinti profesinio mokymo įstaigų įgyvendinamų programų pasiūlą su regione veikiančių įmonių poreikiais bei atsisakyti perteklinio turto.
Profesinio mokymo tinklo pertvarkoje yra numatomos trys pagrindinės kryptys. Tai yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje orientuotis į didesnę mokyklų specializaciją, kada būtų mokyklose galima realizuoti 2-3 programas, kur yra sukauptas didžiausias potencialas ir infrastruktūra.
Vidutinio dydžio miestuose mokyklos vystomos kaip daugiaprogramės, kur mokykla galėtų vykdyti penkias aštuonias programas pagal atitiktį to regiono, to vietinio verslo poreikius.
Mažesniuosiuose miesteliuose ir kaimiškuose regionuose viena iš krypčių yra jungtinių mokyklų, teikiančių kokybiškas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo paslaugas, kūrimas arba nedidelių profesinio mokymo įstaigų pertvarkymas į didesnių skyrius ar filialus.
Visais atvejais profesinio mokymo tinklas yra gretinamas su atitinkamame regione veikiančiu aukštojo mokslo įstaigų tinklu, užtikrinant pereinamumą ir realizuojamų programų papildomumą.
Įgyvendinant Profesinio mokymo įstatymo nuostatas per 2018 metus visas profesines  mokyklas turime performuoti į viešąsias įstaigas. Šiandien Lietuvoje yra per 70 profesinio mokymo mokyklų. Taip pat pokytis yra sietinas ir su didesniu vietos savivaldos ir vietos verslo įsitraukimu į profesinių mokyklų valdymą. Yra numatyta, kad kiekvienoje profesinėje mokykloje veiks kolegialus valdymo organas, t. y. taryba, kuri susideda iš devynių deleguotų narių, keturi jų yra socialinių partnerių atstovai.
Taip pat siekiant stiprinti profesinio mokymo kokybę yra žengti svarbūs žingsniai tobulinant profesinio mokymo turinį. Siekiant adaptuotis prie nuolat besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, siekiant įvesti lankstumo ir sudaryti galimybę jau turintiems išsilavinimą žmonėms įgyti reikiamas kompetencijas ir kvalifikacijas yra skatinamas modulinių programų vykdymas profesinėse mokyklose, taip pat vyksta visų mokymo programų perkodavimas. Iki šios dienos turėjome septynias rūšis įvairių mokymo programų ir dabar rengiantis naujam priėmimui visos programos yra koduojamos pagal du kodus, tai yra pirminis mokymas ir tęstinis mokymas. Taip pat rengiantis naujam priėmimui iš programų registro yra išregistruota per 300 mokymo programų, kurios jau yra savo turiniu nebeaktualios ir pasenusios arba kurios yra nebevykdomos ir į kurias nebestoja mokiniai jau daugiau nei dvejus metus.
Taip pat siekiant užtikrinti specialistų poreikį darbo rinkoje yra peržiūrimi visi profesinio mokymo standartai. Per daugelį metų investavus labai daug lėšų, iš viso yra sukurtas tik vienas profesinis standartas, šiuo metu yra atnaujinama 14 profesinių standartų, devyni iš jų buvo rengti 2015 metais ir atkuriami sektoriniai komitetai. Iki 2019 metų pabaigos turėtų būtų parengti dar 24 profesiniai standartai, kurie aprašys visas ūkio sektorių kvalifikacijas.
Vyksta visų profesinio mokymo programų peržiūra ir rengiamos naujos revizuojamos su šakinėmis ministerijomis bei darbdavių atstovais atitinkamai suderinus su besikeičiančių rengiamų profesinių standartų projektais.
Taip pat vasario mėnesį buvo kvalifikacijų tvarkymo institucijos funkcijos suteiktos KMPC, tai yra institucija, kuri koordinuos sektorinių komitetų veiklą bei standartų atkūrimą, bei naujų parengimą. Taip pat yra parengtas Profesinio mokymo programų ir jų modulių rengimo registravimo tvarkos aprašo projektas. Taip pat Studijų mokymo programų kvalifikacijų registro objektų kodavimo taisyklės bei, kas yra labai svarbu, yra įveiklinama neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimo sistema, tai yra kuriamas vieno langelio principas, kur visi asmenys, norintys įsivertinti įvairiais būdais įgytas kompetencijas, elektroniniu būdu galės pateikti savo prašymą, deklaruoti savo gebėjimus bei bus nukreipiami į atitinkamą akredituotą profesinio mokymo įstaigą, kurioje atliekant praktines užduotis bus patikrintos asmens turimos kompetencijos.
Tai vėlgi yra galimybė žmonėms, turintiems tam tikrus įgūdžius, tam tikras žinias, įgyti formalų pripažinimą jų turimų kompetencijų ir kvalifikacijų. Kalbant apie profesinio mokymo kokybės stiprinimą, 2017 metais buvo parengta pirma profesinio mokymo būklės apžvalga, kuri leidžia pagal įvairius duomenis, įvairius rodiklius, įvertinti profesinio mokymo kokybę, apimtis, įstaigų programų lygmenyje atitiktį, taip pat įvairiems ekonomikos sektoriams bei regionų poreikiams.
Rengiamas Formaliojo profesinio mokymo programas vykdančių mokyklų veiklos (institucinis ir programų) išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas. Šiandien per nepriklausomybės laikotarpį dar nėra įvykęs profesinių mokyklų institucinis vertinimas, nėra nusistovėjusi kokybės užtikrinimo sistema - tai būtų didelis sisteminis žingsnis, siekiant stiprinti profesinio mokymo kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams. Taip pat yra rengiami profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio formos ir išdavimo tvarkos aprašai bei reikiami pakeitimai.
Kovo mėnesį yra sudaryta profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, metodika, nes profesinio mokymo finansavimo modelis yra lyginant su kitų švietimo sektorių finansavimo modeliais, ar tai būtų bendrasis ugdymas, ar tai būtų aukštasis mokslas, yra seniausiai keistas ir visiškai neatitinka nūdienos reikalavimų ir neužtikrina kokybiško profesinio mokymo profesinėse mokyklose.
Siekiant užtikrinti struktūrinę visą profesinio mokymo sistemos pertvarką, taip pat skiriame didelį dėmesį profesinio orientavimo stiprinimui, jį pradedant ne profesiniame mokyme, kaip buvo numatyta anksčiau, yra padaryta Švietimo įstatymo pataisos, siekiant užtikrinti, kad profesinis orientavimas jau prasidėtų ankstyvajame amžiuje, bendroje ugdymo sistemoje ir šiuo metu yra atlikta įvairių institucijų teikiamų paslaugų ir įgyvendinamų priemonių, sietinų su profesiniu orientavimu inventorizacija, siekiant užtikrinti, kad naujas tvarkos aprašas būtų tikrai veiksnus. Tokios yra pagrindinės profesinio mokymo sistemos pertvarkos kryptys.