Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-04-16 12:43:33

Konstitucinis Teismas

Pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti Bausmių vykdymo kodekso nuostatos atitiktį Konstitucijai
2018-04-16

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą ištirti, ar Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nenustatyta nuteistųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus su šeimos nariais, be kita ko, su vaikais, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai (žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas), 38 straipsnio 1, 2 dalims (šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Joje sprendžiamas ginčas kilo dėl to, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, buvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas tik su žmona, bet ne su sūnumi. Šio laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens nuomone, ilgalaikis pasimatymas su sūnumi nesuteiktas neteisėtai ir dėl to jis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie minėtuose Konstitucijos straipsniuose įtvirtintų teisių turinį. Atskleisdamas asmens teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą ir šeimos gyvenimo gerbimą turinį pareiškėjas remiasi ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) dėl šio straipsnio suformuota jurisprudencija, tačiau iš pareiškėjo pateikiamų argumentų nėra aišku, kodėl iš Konstitucijos nuostatų valstybei turėtų kilti pareiga užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teises į privatų ir šeimos gyvenimą ne kitais būdais, o būtent leidžiant ilgalaikius pasimatymus ne tik su Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalyje nurodytais asmenimis, bet ir su kitais šeimos nariais, taip pat su vaikais.

Prašymo kontekste paminėtina, kad, be ilgalaikių pasimatymų, Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos, tarp jų: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų, galimybė pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus arba, esant nurodytoms aplinkybėms, išvykti ne ilgiau kaip dešimčiai parų ir kt.

Pareiškėjas nevertino to, kad pagal Konstituciją reguliuojant šeimos santykius turi būti atsižvelgiama į reguliuojamų santykių specifiką, ir nepateikė teisinių argumentų, kad, ginčijamu teisiniu reguliavimu nenustačius nuteistųjų teisės į ilgalaikius pasimatymus su kitais jame nenurodytais asmenimis, be kita ko, su vaikais, tačiau kitose Bausmių vykdymo kodekso nuostatose nustačius kitas minėtas nuteistųjų bendravimo su šeimos nariais formas, yra pažeidžiama nuteistųjų teisės palaikyti šeimos ryšius esmė arba neproporcingai varžomas nuteistųjų privatus ir šeimos gyvenimas.

Taigi pareiškėjas prašyme nepateikė teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo abejonę dėl ginčijamos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos atitikties Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal šio įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.