Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-06-05 15:41:35

Seimas svarstys Vyriausybės teikiamą pensijų kaupimo reformą


2018 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas svarstys Vyriausybės teikiamą pensijų kaupimo reformą

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytus pensijų reformos klausimus - Valstybinio socialinio draudimo, Pensijų kaupimo įstatymų ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektai Nr. XIIIP-2253, Nr. XIIIP-2246).
Tarp pagrindinių Vyriausybės siūlymų - projektais numatoma sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas, o darbuotojo darbo užmokestį „ant popieriaus" perskaičiuoti didinant jį 1,289 karto. Pensijų kaupimą siūloma vykdyti pagal formulę 4+2, kai 4 proc. nuo darbo užmokesčio moka darbuotojas ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybės biudžetas. Taip pat būtų nustatomos „Sodros" įmokų lubos, kurios iš pradžių siūlomos didesnės ir palaipsniui susilygintų su išmokų lubomis.
Pagal teikiamus pasiūlymais, darbuotojas mokėtų pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liktų mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Iki įstatymo įsigaliojimo buvęs darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus" turėtų būti perskaičiuojamas didinant jį 1,289 karto. Šį reikalavimą pažeidusiam darbdaviui galėtų būti skiriama 500 eurų bauda už kiekvieną neperskaičiuoto ar netinkamai perskaičiuoto darbo užmokesčio atvejį.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, toks įmokų sujungimas leistų sumažinti šešėlį, nes darbuotojams būtų neparanku sutikti su darbdaviu dėl atlyginimo „vokelyje".
Teisės aktų projektuose būtų įtvirtinamos įmokų lubos, kurios palaipsniui susilygintų su išmokų lubomis. 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais - 84, o 2021 metais - 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Įmokų lubos būtų įvedamos siekiant socialinio draudimo sistemos teisingumo, nes šiuo metu didelį darbo užmokestį gaunantis asmuo sumoka dideles įmokas, bet negali gauti didelių išmokų.
Pensijų kaupimo pertvarka siekiama sudaryti palankesnes sąlygas dirbantiesiems savanoriškai kaupti savo senatvei. Pagal teikiamus Vyriausybės siūlymus „Sodros" sistema ir antroji pensijų pakopa būtų atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taptų tarsi priedu prie „Sodros" mokamos senatvės pensijos.
Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą būtų atsisakoma 2 proc. „Sodros" įmokų pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarytų 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto. Kaupiantieji galėtų rinktis savo įmokas didinti laipsniškai per 5 metus arba iškart kaupti visu pajėgumu. Jei asmuo rinktųsi didinti savo įmoką palaipsniui, tuomet priemoka iš valstybės biudžeto taip pat būtų laipsniška.
Po mokesčių konsolidacijos (kai atlyginimai „ant popieriaus" išaugs) kaupimo procentai šiek tiek keistųsi ir kaupimo formulė būtų tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Kartu su kaupimo formulės pakeitimu siūloma 2 proc. punktais (po mokesčių sujungimo - 1,55 proc.) mažinti „Sodros" įmokas: taip būtų kompensuojamas įmokų į pensijų fondą padidėjimas daliai kaupiančiųjų.
„Tai reiškia, kad šiuo metu kaupiantiems pagal formulę 2+2+2 padėtis nesikeistų, o kaupiantiems pagal formulę 2+0+0 (tik „Sodros" lėšomis) arba nekaupiantiems - įmokos laipsniškai padidėtų iki 2 proc. nuo atlyginimo", - pažymi . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kaupiantieji per visą kaupimo laikotarpį galėtų turėti 12 mėnesių „kaupimo atostogas": pavyzdžiui, vienais metais nekaupti 3 mėnesius, kitais - 9 mėnesius.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teigiama šios pertvarkos pasekmė - kaupiamoji asmeninė pensija būtų tarsi priedas prie „Sodros" pensijos, tai yra nebeliktų nuostatos, jog kaupimas sumažina „Sodros" pensiją, kaip yra šiuo metu.
Numatoma, kad dirbantieji galėtų kaupti daugiau nei 4 proc. nuo pajamų (3 proc. po mokesčių sujungimo) ir už tai būtų skatinami gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Darbdaviai taip pat galėtų prisidėti prie savo darbuotojo kaupimo pensijai - už tai jie galėtų sulaukti pelno mokesčio lengvatos. Šiuo metu kaupti labiau ar paprašyti darbdavio prisidėti prie darbuotojo kaupimo II pakopoje neįmanoma.
Teikiamais projektais siūloma, kad nuo 2019 m. sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne". Į kaupimo fondą automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikštų, jis taptų kaupimo dalyviu ir dalyvautų pensijų kaupime iki senatvės pensijos amžiaus. Pasak ministro L. Kukuraičio, automatinio įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, žmonės, nusprendę nebekaupti, galėtų pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas jie galėtų arba pervesti į „Sodrą" biudžetą, arba palikti pensijų fonde tolimesniam investavimui iki pensijos amžiaus.
Asmeniui pareiškus norą grįžti į „Sodrą", sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai būtų konvertuojami į pinigines lėšas, kurios būtų pervedamos į „Sodrą" atkuriant visas teises tarsi žmogus nebūtų dalyvavęs kaupime. Jeigu fonde esanti suma viršytų buvusias „Sodros" įmokas į privatų kaupimą, tuomet perviršis būtų laikomas papildomomis įmokomis individualiajai pensijos daliai. Jei fonde esanti suma būtų mažesnė nei buvusios „Sodros" įmokos į privatų kaupimą, trūkumas būtų eliminuojamas ir asmeniui būtų  atkuriamos visos teisės į „Sodros" pensiją.
Po pertvarkos anuiteto mokėtoju turėtų tapti „Sodra". „Manoma, kad centralizavus anuitetų mokėjimą pensijų anuitetai atpigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių administravimo sąnaudų", - teigia ministerija. Šiuo metu siūloma įtvirtinti 2 pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą ir standartinį pensijų anuitetą.
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 21 d.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausiasis specialistas
Rimas Rudaitis
Tel. (8 5)  239 6132, el. p. rimas.rudaitis@lrs.lt
 




 
Bendrinti