Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-06-07 09:07:58

Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas


2018 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo nario Naglio Puteikio pranešimas: forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą" dalyviai pakvietė apsaugoti paveldą nuo naikinimo ir perspėjo, kad neatsakingai parengta paveldosaugos pertvarka gali jį dar paspartinti
Dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis" 2018 m. gegužės 30 d. surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą"  dalyvių ir rengėjų kreipėsi į atsakingus pareigūnus ir institucijas, kviesdami apsaugoti nuo naikinimo Lietuvos kultūros paveldą ir perspėdami, kad neatsakingai parengta paveldosaugos sistemos pertvarka gali šį naikinimą dar paspartinti.
Visuomenininkų inicijuotas forumas, sukviestas siekiant numatyti svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti, kad užtikrintume kultūros paveldo išsaugojimą, ir suvienyti šiam tikslui platų paveldo išsaugojimu suinteresuotų socialinių partnerių ratą, po daugelio metų tapo pirmuoju renginiu, kuriame pasisakė iš labai skirtingų teorinių ir praktinių pozicijų problemas vertinantys paveldo apsaugos proceso dalyviai - architektų, dailės istorikų, restauratorių, paveldą saugančių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai - turėję galimybę išsakyti savo skirtingas patirtis, kritikuoti ir atsakyti į kritiką (nuoroda į forumo vaizdo įrašą;  pranešimų tekstai arba skaidrės ir vaizdo įrašai paskelbti čia).
Rezoliucijoje, kurią pasirašė dalis forumo dalyvių, pripažįstama būtinybė pertvarkyti kultūros paveldo apsaugos sistemą, nes dabar ji akivaizdžiai neužtikrina net pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių išsaugojimo. Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai - daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, Kauno Vienybės aikštės, Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai, kiti rezonansiniai projektai visoje Lietuvoje).
Tačiau rezoliucijoje taip pat pažymima, kad Kultūros ministerija parengė kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos gaires nepakankamai atsakingai, neatlikusi deramos analizės, nesikonsultuodama nei su paveldo srityje dirbančiomis profesionalų bendruomenėmis, nei su kitomis paveldo išsaugojimu suinteresuotomis nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl kyla grėsmė, kad ši pertvarka gali virsti dar viena skubotai atlikta reforma, kuri, užuot užtikrinusi kultūros paveldo išsaugojimą, dar paspartins jo naikinimą. Taip gali atsitikti, jei, pvz., kaip planuojama, dar daugiau sprendimų priėmimo galių bus suteikta savivaldybėms, kurių prioritetas dažniau yra ne kultūros paveldo išsaugojimas, bet plėtra, perleidžiant joms ir atsakomybę už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančius objektus.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad išsaugoti kultūros paveldą bus įmanoma tik tada, jei pavyks šiam tikslui suvienyti platų socialinių partnerių ratą ir ne formaliai, bet iš tiesų įtraukti į sprendimų priėmimą suinteresuotą visuomenę, o dabartinė praktika, kai net ir svarbiausius sprendimus institucijos priima neužtikrindamos visuomenės dalyvavimo ir vengdamos bendradarbiauti tarpusavyje, yra pražūtinga paveldui ir nedera Europos valstybei.
Todėl forumo dalyviai pakvietė atsakingas institucijas ir pareigūnus atlikti konkrečius darbus, kurie padėtų išsaugoti kultūros paveldą - toliau nurodome kelis iš pateiktų  prašymų.
Valstybinė kultūros paveldo komisija paprašyta skubiai pateikti savo ekspertinį vertinimą dėl Kultūros ministerijos pristatytos paveldosaugos pertvarkymo koncepcijos, o taip pat parengti kompetentinga analize pagrįstą paveldosaugos sistemos modernizavimo modelį.
Seimo Kultūros komitetas paragintas imtis iniciatyvos, kad dar šiemet būtų atlikti parengiamieji darbai, būtini visavertiškai prisijungti prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencijos), o visuomenė būtų apsaugota nuo teisinio persekiojimo už viešojo intereso gynimą aplinkos ir paveldo srityje.
Aplinkos ministerija pakviesta inicijuoti esminį Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų keitimą, atkreipiant dėmesį į šio įstatymo trūkumus.
Kultūros ministerija paraginta siekti, kad paveldo objektų priežiūra, tvarkyba ir kaita būtų grindžiamos nepriklausomais ir kokybiškais tyrimais; užtikrinti ekspertinio vertinimo skaidrumą ir nešališkumą bei paveldo objektuose vykdomų darbų ir rengiamų projektų kokybę, kad būtų išsaugotas autentiškumas; imtis veiksmų, kad ICOMOS chartijose deklaruojami paveldo išsaugojimui aktualūs šiuolaikinės paveldosaugos principai ir sampratos būtų atspindėti Lietuvos paveldosaugos teisėje; užtikrinti kultūros paveldo vertinimo tarybų ir Mokslinės archeologijos komisijos veiklos skaidrumą.
Vyriausybės vadovo paprašyta, kad visų Lietuvos vertybių, įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, apsauga, vystymas ir išsaugojimas būtų užtikrintas Vyriausybės lygmenyje.
Susirinkę bendruomenių atstovai ir specialistai taip pat atkreipė dėmesį į paaštrėjusias paveldo problemas Vilniuje. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir kitos institucijos, atsakingos už paveldo apsaugą Vilniaus mieste, paragintos: tikslinti parengto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano reglamentus konkretumo ir aiškumo link kultūriniu ir aplinkosauginiu požiūriu jautriose teritorijose, sukonkretinti miesto vystymo kryptis, nustatant aiškius siekiamus rodiklius, juos susieti su sprendiniais ir aptarti su visuomene; parengti aiškinamąją - lyginamąją bendrojo plano pokyčių lentelę funkcinių zonų lygmenyje, pokyčius susiejant su siekiamais miesto vystymo rodikliais, ir ją aptarti su visuomene; pratęsti šio plano svarstymo su visuomene procedūras nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Taip pat inicijuoti valstybės teisinės apsaugos suteikimą visai Vilniaus Šnipiškių daliai, vadinamai Šiaudine, pabrėžiant vietos kraštovaizdžio unikalumą Lietuvos ir pasauliniame kontekstuose.
Generalinė prokuratūra paraginta atlikti tyrimą dėl galimai korupcinių savo įstaigos darbuotojų veiksmų, priimant sprendimus dėl viešojo intereso (ne)gynimo dėl statybų, vykdytų Vilniuje, Polocko g. 17,  Latvių g. 53A, Birutės g. 40 ir kitose bylose bei imtis ryžtingų priemonių šalinant šių veiksmų pasekmes ir grąžinant visuomenės pasitikėjimą prokuratūra.
Nors rezoliucijai dėl nuomonių skirtumų atskirais klausimais pritarė ne visi forumo dalyviai, jį inicijavę visuomenininkai šį renginį vertina ne kaip baigtinį rezultatą, bet kaip pradžią pokalbiui ir bendriems darbams žmonių, kurie iš skirtingų pozicijų siekia to paties tikslo - paveldo išsaugojimo.
Rezoliucijai, kurios tekstą pridedame, pritarė šie 2018 m. gegužės 30 d. forumo dalyviai ir rengėjai: Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas; dr. Lina Leparskienė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis" vadovė; Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius; Sakalas Gorodeckis, Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Užupio Respublikos premjeras; Danutė Jokubėnienė, Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininkė; dr. Rasa Bertašiūtė, architektė, Medžio meistrų draugijos atstovė; Kęstutis Matuliauskas, Šnipiškių bendruomenės centro narys, Vilniaus miesto savivaldybės kraštovaizdžio architektūros visuomeninės komisijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto savivaldybės turizmo visuomeninės komisijos pirmininko pavaduotojas; dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, Šnipiškiečių iniciatyvinės grupės vardu; Aurelija Stancikienė, Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenes vardu; Austėja Katinaitė, Dautarų bendruomenės vardu; dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė; dr. Giedrė Mickūnaitė; asociacijos Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis nariai Gražina Drėmaitė, (ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė), archeologė Birutė Lisauskaitė, Algimantas Gražulis (ilgametis Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas), Naglis Puteikis (Seimo narys), Joana Noreikaitė, Žilvinas Nečiūnas, Rasa Kalinauskaitė (taip pat ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja).


Rasa Kalinauskaitė
Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja
Mob. 8 612 00 338
 




 
Bendrinti