Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-06-13 13:58:31

STT: Su NSGK aptartos galimybės valdyti korupcijos rizikas

STT: Su NSGK aptartos galimybės valdyti korupcijos rizikas

Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais aptarė korupcijos reiškinio paplitimo tendencijas ir rizikas tvarios antikorupcinės aplinkos užtikrinimui.

Remiantis sociologinių tyrimų rezultatais, pastebima, kad Lietuvoje mažėja smulkiosios korupcijos, žmonės šiuo metu mažiau linkę duoti kyšį nei prieš 4-5 metus. Tyrimo „Eurobarometras 2017" duomenimis, Lietuvoje iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių labiausiai mažėjo gyventojų korupcinė patirtis - net 17 procentinių punktų mažiau gyventojų nurodė, kad jiems teko matyti arba patirti korupcinių atvejų (2013 metais - 25 proc., 2017 metais - 8 proc.). Kalbant apie korupcijos suvokimą, ženkliai sumažėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad per pastaruosius trejus metus korupcijos lygis šalyje augo - 2013 metais taip manė pusė Lietuvos gyventojų, o 2017 metais - tik 32 proc. respondentų (ES vidurkis - 43 proc.).

Tačiau kiti sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad stambiosios politinės korupcijos mastai Lietuvoje nemažėja ar situacija netgi blogėja. Tyrimo „Eurobarometras 2017" duomenimis, politinės partijos užima antrą vietą tarp sričių, kuriose labiausiai paplitusi korupcija - taip mano 64 proc. Lietuvos gyventojų (2013 metais taip manė 43 proc. respondentų). Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimo duomenimis, užfiksuotas didžiausias neigiamas Lietuvos reitingo pokytis, vertinant valstybės politikos formavimo skaidrumą - pastaraisiais metais Lietuva nukrito per 24 pozicijas - iš 35 į 59 vietą.

STT, siekdama įvertinti galimas grėsmes, užtikrinant tvarią antikorupcinę aplinką, atliko turimų duomenų analizę ir išskyrė 5 pagrindines priežastis, kurios leidžia asmenims, verslo subjektams ir kitoms interesų grupėms galimai neteisėtai veikti valstybės institucijas priimant sprendimus ir daryti įtaką politiniams procesams. Identifikuotos šios rizikos:

1. Neefektyvi politinių partijų finansavimo tvarka.

2. Nekontroliuojamas neteisėtas lobizmas.

3. Proaktyviai nekontroliuojami viešieji ir privatūs interesai.

4. Viešojo sektoriaus fragmentiškumas.

5. Nepakankamas žiniasklaidos vaidmuo kovojant su korupcija.

STT su NSGK apžvelgė galimybes, kaip būtų galimas šias rizikas valdyti, ir aptarė siūlymus, kurie padidintų politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą, sustiprintų lobistinės veiklos priežiūrą, sudarytų sąlygas proaktyviai kontroliuoti viešuosius ir privačius interesus bei leistų atverti valstybės valdomą informaciją ir taip sumažinti valstybės fragmentiškumą, skatintų tiriamąją žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę. Taip pat aptartos probleminės sritys, su kuriomis STT susiduria vykdydama savo veiklą.

„Siekiant efektyvios kovos su korupcija, reikalingas visų įsitraukimas: tiek teisėsaugos institucijų, tiek viešojo ir verslo sektorių atstovų, tiek ir pačios pilietinės visuomenės. Tik veikdami kartu galime sumažinti korupcijos paplitimą šalyje ir pasiekti aukščiausius skaidrumo standartus", - sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Išsamiai su STT veiklos rezultatais galite susipažinti čia - http://www.stt.lt/lt/menu/administracine-informacija/veiklos-rezultatai/#turinys.

Grafikus, iliustruojančius pateiktą informaciją, galite pamatyti paspaudę aktyvias nuorodas tekste - http://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=2822.
 




 
Bendrinti