Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-06-14 11:26:46

Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus kalba

Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime
 
Ekscelencija Lietuvos Prezidente, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai. 1917 metais po valdžios perversmo Rusijoje bolševikai pradėjo fiziškai naikinti žmones, įvardydami juos liaudies priešais. Į šią mėsmalę pateko patys doriausi žmonės, tame tarpe ir savo šalį mylėjusieji, giliai tikintys žmonės bei dvasiškiai. Stačiatikių vienuolyne Solofkose buvo įkurtas pirmasis griežto rėžimo lageris, kuris tapo etalonu naujai kuriamiems lageriams visoje Rusijoje. Tuo metu mes gyvenome nepriklausomoje Lietuvoje ir kūrėme laisvo žmogaus vertą gyvenimą, statėme Lietuvą ir nei slogiame sapne nesusapnavome, kas ištiks mūsų tėvynę, kai Europą pasidalins du XX amžiaus tironai. Nesitikėjome, kad geriausi Lietuvos sūnūs ir dukros bus sugrūsti į prekinius vagonus, tėvai bus atskirti nuo savo šeimų ir tremtinių ešelonai pajudės į Rytus, veždami žmones į katorgišką darbą arba tiesiog į mirtį.
Po karo Josifo Stalino politika palikti Lietuvą be geriausių lietuvių buvo tęsiama toliau, o likusieji tėvynėje buvo verčiami priimti sovietinę ideologiją arba net eiti kolaboravimo keliu. Todėl pagrįstai mes šias netektis pavadinome Gedulo diena. Tremiamiems žmonėms kartais būdavo duodamos tik kelios valandos pasiruošti į nežinomybę, kartais jie užmiršdavo pasiimti būtiniausius dalykus, bet neužmiršdavo nusikabinti nuo kambario sienos Jėzaus širdies ar Marijos paveikslų. Jie buvo brangūs todėl, kad praradus bet kokią žmogišką viltį buvo galima pasitikėti tik aukštesne jėga - Dievu. Žmonių tikėjimas buvo tarsi uola, neleidusi daugeliui prarasti viltį ir žūti svetimoje žemėje.
Popiežius Pranciškus birželio 14-ąją dieną leido minėti Palaimintojo Teofilį Matulionį, kuriam teko pereiti Solofkas, Peterburgo, Maskvos, Oršos ir Vladimiro kalėjimus ir tremtį Mordovijoje. Jis amžiais primins Lietuvos žmonėms, kad net sunkiausiose sąlygose galima išlikti žmogumi, neiti į kompromisus su sąžine, su Dievo pagalba pakelti pačius sunkiausius išbandymus ir nedejuoti.
Gedulo ir vilties diena nėra tik istorinių įvykių prisiminimas, bet labai svarbi pamoka dabarčiai. Su Dievo vardu perėję kalėjimus ir lagerius buvo pirmieji mūsų broliai ir sesės, kurie rėmė Sąjūdį, vėliau gynė Aukščiausiąją Tarybą ir kitus Lietuvai svarbius objektus. Jie buvo tokie todėl, kad jų vertybių skalėje aukščiausioje vietoje buvo Dievas, Tėvynė, Šeima, Laisvė.
Šiandien mes liūdime dėl daugelio dalyko, kurie temdo mūsų ateitį, tai emigracija, beviltiška demografija, medžiaginė atskirtis, smurtas šeimose ir viešoje erdvėje, korupcija, su kuria sunkiai kovoja mūsų teisėsauga. Ir kol kas tik populistai dalija savo pažadus, kaip jie planuoja gelbėti Lietuvą.
Politkorektiškumas politikams ir valdžios žmonėms dažnai sukliudo kalbėti apie esminius dalykus. Kol Dievą eliminuosime iš politinio gyvenimo, iš tautos ir šeimų gyvenimo, kol mums bus svarbu, iš kur pučia politiniai vėjai, tol mes būsime bevilčiai, kovodami su korupcija ir smurtu, ir jokio Stambulo konvencijos mūsų neišgelbės, veikiau dar labiau sujauks moralinį žmonių gyvenimą.
Be Dievo ugdyti žmonių sąžinę, yra tokio paties lygio utopija, kokia buvo naujo žmogaus kūrimas bolževizmo metais. Arba mes sugebėsime išsiugdyti, išsilavinusius Dievo ir sąžinės balso klausiančius žmones, arba ir toliau dejuosime, kad mūsų gyvenime kažkas vyksta ne taip, kaip norėtume.
Vyskupų ir Lietuvos vadovų kvietimu, rudenį mus aplankys Popiežius Pranciškus. Tai didžiausią autoritetą pasaulyje turintis asmuo. Taip pat turintis didelę patirtį tarnaujant ribinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Linkiu dalyvauti susitikimuose, kurie vyks Vilniuje ir Kaune ir atidžiai įsiklausyti į jo įžvalgas, kuriomis jis dalinsis su Lietuvos žmonėmis.
Tegu Gedulo ir vilties diena tampa tik vilties diena, nes į ateitį galime eiti tik su viltimi, kurią teikia Aukščiausiasis.
Ačiū už dėmesį.
 

28916899518_1bdab0f0d4_k.jpg
 

 




 
Bendrinti