Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-10-03 12:51:50

Tyrimas „Diskriminacijos Lietuvos darbo rinkoje barometras“

 

 

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS. Apklausa atskleidė žmonių patirtis dėl įvairių formų diskriminacijos ir nuomonę apie diskriminacijos paplitimą darbo rinkoje.

Diskriminacija įsidarbinant

Net 41 proc. respondentų teigia asmeniškai pažįstantis žmones, patyrusius diskriminaciją įsidarbinant dėl amžiaus, beveik 14 proc. – diskriminaciją dėl negalios. Kitų formų diskriminacija (dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, rasės ir etninės kilmės, kt.), respondentų teigimu, nėra taip palitusi. Šie duomenys galėtų būti paaiškinami tiesioginio kontakto su konkrečiomis visuomenės grupėmis nebuvimu (pabėgėliai, imigrantai, neįgalus asmenys, LGBT bendruomenė, kt.), tam tikrų diskriminacijos formų neatpažinimu ar net vyraujančiais stereotipais.  

 

Šaltinis: Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS.

 

Daugiau kaip 66 proc. respondentų teigia, kad diskriminacija dėl amžiaus siekiant įsidarbinti yra paplitusi arba labai paplitusi; daugiau kaip 37 proc. mano, kad diskriminacija dėl negalios taip pat yra paplitusi arba labai paplitusi; kiek mažiau sutinka, kad lytis (22,7 proc.), šeiminis statusas (19,4 proc.), rasė ir etninė kilmė (11,3 proc.), lytinė tapatybė ir socialinė orientacija (11,7 proc.) taip pat yra paplitusios arba labai paplitusios diskriminacijos formos siekiant įsidarbinti. 

 

Šaltinis: Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS.

 

Panašu, kad nuomonei apie diskriminacijos paplitimą įtakos turi ne tik pažįstami asmenys, patyrę diskriminaciją įsidarbinant, bet ir asmeninė patirtis. Net 57 proc. apklaustųjų teigė patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, 12,2 proc. – dėl negalios, 9,3 proc. – dėl socialinės padėties, 8,9 proc. – dėl šeimyninės padėties.

 

Šaltinis: Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS.

 

Apklausa atskleidė, kad didelė dalis visuomenės nežino apie skirtingų diskriminacijos formų vyravimą įsidarbinimo procese. Net daugiau kaip 40 proc. respondentų nežino ar diskriminacija įsidarbinant dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos yra paplitusi; apie trečdalis visuomenės nežino ar rasė ir etninė kilmė bei religija yra paplitę diskriminacijos pagrindai įsidarbinimo procesuose. Tai rodo, kad tam tikrų formų diskriminacija dar nėra taip atpažįstama kaip kitos (payzdžiui, diskriminacija dėl amžiaus ar negalios). Be to, gali būti, kad dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų nėra tiesioginio kontakto su kai kuriomis visuomenės grupėmis (imigrantais, pabėgėliais, LGBT bendruomene, kt.), kurie šias diskriminacijos formas patiria.

 

Šaltinis: Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS.

 

Svarbu akcentuoti ir vyraujančius stereotipus visuomenėje, kuriuos atskleidžia Lietuvos Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto visuomenės nuostatų tyrimų duomenys, rodantys, kad tarp nepalankiausiai visuomenės vertinamų grupių yra romai, pabėgėliai ir homoseksualūs asmenys. Be to, didelė visuomenės dalis nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su romais (47,6 proc.), asmeninis su psichikos negalia (44,6 proc.), musulmonais (37 proc.), homoseksualiais asmenimis (28,9 proc.), kt. Tai rodo, kad visuomenėje vis dar paplitę stereotipai, kurie gali turėti įtakos tiek tam tikrų diskriminacijos formų (ne)atpažinimui, tiek ir įtraukios darbo vietos (aplinkos) kūrimui.

 

Šaltinis: „Prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo vertinimas ir integracijos procesų stebėsena“, projekto ataskaita, Lietuvos Socialinių tyrimų centras, Etninių tyrimų institutas: http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2013/01/Baigiamoji-ataskaita1.pdf

 


 

Diskriminacija darbo vietoje

Apklausos rezultatai atskleidė, kad amžius ir negalia yra dažniausiai pasitaikančios diskriminacijos formos ne tik siekiant įsidiarbinti, bet ir darbo vietoje. 

 

Šaltinis: Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS.

 

Kaip ir dėl diskriminacijos įsidarbinant, taip ir dėl diskriminacijos darbo vietoje, didelė dalis apklaustųjų nežinojo ar seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė (39,5 proc.), rasė ar etninė kilmė (31,5 proc.), religiniai įsitikinimai (29 proc.) ir narystė profesinėse sąjungose (39,2 proc.) yra paplitusios diskriminacijos formos.

 

Šaltinis: Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS.

Diskriminacija darbo vietoje: lyties aspektas

Analizuojant diskriminacijos darbo vietoje dėl šeiminio statuso paplitimą, pastebimi skirtumai tarp lyčių. Pavyzdžiui, jeigu atitinkamai 60,3 proc. ir 59,6 proc. moterų teigia, kad ši diskriminacijos forma yra paplitusi arba labai paplitusi, tai taip manančių vyrų yra kur kas mažiau: atitinkamai 39,7 proc. ir 40,4 proc. Tai rodo, kad moterys dažniau susiduria su diskrinimacija darbo vietoje negu vyrai, todėl jautrumas šiai diskriminacijos formai ir jos atpažinimas yra didesnis. 

 

Šaltinis: Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2018 m. rugsėjo mėn. 7–16 d. Diversity Development Group užsakymu. Apklausą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS.

 




 
Bendrinti