Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-10-11 12:45:55

„Švyturys-Utenos alus“: krintančioje Lietuvos alaus rinkoje gelbsti eksportas

„Švyturio-Utenos alaus“ bendrovei per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pavyko atlaikyti neigiamas Lietuvos alaus rinkos tendencijas ir padidinti pardavimo kiekius bei pajamas. Tačiau patys aludariai pripažįsta, jog įmonės rezultatus gerino 35 proc. augusios eksporto apimtys, o situacija vidaus rinkoje prasta – Lietuvos alaus rinka susitraukė beveik dešimtadaliu. Prie to ypač prisidėjo akcizai, skatinantys rinktis stiprųjį alkoholį.

Pagrindinė tendencija – augantis pirkėjų reiklumas

„Alaus rinkai nepalankios tendencijos išlieka – ji ir toliau traukiasi. Tiesa, kritimą švelnino geri orai – per 8 šių metų mėnesius rinka traukėsi „vos“ 9,5 proc., nors galėjo bent 5 proc. daugiau“, – tendencijas apžvelgė „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas. Jo teigimu, per pastaruosius 3 metus alaus rinka Lietuvoje susitraukė daugiau nei ketvirčiu arba 26 proc.

Tiesa, yra ir gerų žinių. Itin auga nealkoholinio alaus segmentas – sparčiausiai jis populiarėja didmiesčiuose, tačiau kaimo vietovės atsilieka nežymiai. Jei pernai ŠUA nealkoholinio alaus žmonės nusipirko 53 proc. daugiau, tai 2018 m. augimas buvo dar spartesnis – net 110 proc. Rugpjūčio mėnesį net 6,6 proc. parduotuvėse įsigyjamo ŠUA alaus buvo nealkoholinis. Ir tai yra ryškiausias pokytis alaus rinkoje, nes dar prieš dvejus metus nealkoholinio alaus pardavimai balansavo ties 1 proc.  

„Lietuvos gyventojų reiklumas alaus kokybei ir skoniui tebeauga. Nealkoholinis alus ypač išpopuliarėjo, kai įsigijome modernią membraninės filtracijos įrangą ­– ji leidžia virti geriausio skonio ir stipriausio aromato nealkoholinį alų. Kol kas esame vieninteliai Lietuvoje turintys tokią įrangą. Konkurentai dar vengia didesnių investicijų į nealkoholinio alaus gamybą, tad nekeista, kad šiame segmente esame aiškūs lyderiai“, – sakė R. Viršilas.

Jo teigimu, augantį gyventojų reiklumą liudija ir „premium“ klasės  alaus populiarumas. ŠUA importuotų „premium“ alaus prekės ženklų pardavimai didėjo 21 proc., lietuviškų – 5 proc.

Augantys akcizai parankiausi stipriajam alkoholiui

Kalbėdamas apie alaus rinkos tendencijas, „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas pažymėjo, kad sparčiausiai smunkantis segmentas – stiprusis alus, kurio šiemet parduota beveik 15 proc. mažiau. Nepaisant šio segmento nykimo, vyriausybė imasi papildomų draudimų – rengiasi riboti stipraus alaus pakuotės dydį.

Apskritai dėl dabartinės antialkoholinės politikos, R. Viršilo pastebėjimu, labiausiai išlošia stipriųjų gėrimų gamintojai. Jiems pernai ne tik akcizas kilo mažiausiai – 23 proc. (tuo metu alui 5 kartus daugiau – 112 proc.), bet ir menkiausiai traukėsi pardavimai – 10 proc. (lyginant su 2016 m.)

„Tokių rezultatų ir buvo galima tikėtis. Ir Lietuva nėra vienetinis atvejis – tą patį matome ir Estijoje, kur, padidinus akcizus, stipraus alkoholio suvartojimas netgi išaugo 3 proc., kai alaus pardavimai krito 43 proc. Taigi beatodairiška akcizų politika žmones skatina nuo silpnųjų gėrimų pereiti prie stipriųjų, kurie kaip tik ir gilina alkoholizmo problemą. Tačiau taip valstybė surenka daugiau akcizų. Bet ar tai yra tikslas?“, – pokyčius komentavo vadovas.

„Carlsberg“ grupė – pirmaujantis Baltijos šalių aludaris

Apžvelgdamas situaciją Baltijos šalių mastu, R. Viršilas konstatavo, kad alaus rinka Estijoje bei Lietuvoje smarkiai traukiasi, o Latvija, palaikoma estų ir latvių pirkėjų, alaus prekybos apimtis didina.

Šiemet „Carlsberg“ grupė tebelieka pirmaujančia aludare Baltijos šalyse. Lietuvoje ŠUA tenka 42 proc. rinkos (artimiausiam konkurentui – 22 proc.), Latvijoje „Aldaris“ – 27 proc. (artimiausiam konkurentui – 26 proc.), Estijoje „Saku“ – 39 proc. (artimiausiam konkurentai tenka tiek pat – 39 proc.)

Lietuvoje ŠUA lyderystė akivaizdžiausia nealkoholinio alaus segmente – ŠUA čia tenka du trečdaliai (68 proc.) rinkos, kai artimiausiam konkurentui vos 15 proc. Panašus atotrūkis fiksuojamas ir alaus kokteilių segmente. „Švyturys-Utenos alus“ ir toliau pirmauja pagrindiniuose lagerio, tamsaus ir kvietinio alaus segmentuose.

Eksportas labiausiai augo į Rusiją, bet atrastos ir egzotinės šalys

Traukiantis Lietuvos alaus rinkai, šalies aludariai vis daugiau pastangų skiria 35 proc. augusiam eksportui, kuris leidžia išlaikyti gamybos apimtis ir darbo vietas Lietuvoje. Bene sparčiausiai augo ŠUA produkcijos eksportas į Rusiją (80 proc.) bei Baltarusiją (75 proc.). ŠUA verdamas alus paklausus ir tradicinėse alaus šalyse – antai eksportas į Jungtinę Karalystę pašoko 35 proc., o į Vokietiją, Olandiją, Belgiją augo net 5,5 karto.

ŠUA eksporto rinkų ieško ne tik Europoje, bet ir Afrikoje bei Azijoje. Šiemet įžengta į Singapūro rinką, kuri yra vartai į Pietryčių Azijos – Indonezijos, Vietnamo, Malaizijos – rinkas. Kartu bus didinamos eksporto į Kiniją apimtys. Afrikoje, šalia Tanzanijos ir Zimbabvės, ŠUA eksporto žemėlapyje vėl turėtų atsirasti Gana bei Pietų Afrikos respublika.

 

Daugiau informacijos

Dainius Smailys

dainius.smailys@svyturys.lt

Tel.: 8(5)2397622

Mob.: +37069841279




 
Bendrinti