Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-10-12 09:11:10

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pranešimas: komisija skatina institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą šeimoms

 

 

2018 m. spalio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

 

 

 

Spalio 10 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija posėdyje svarstė, kaip yra tobulinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėjus veikti naujajai vaiko teisių apsaugos sistemai.

 

Komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas teiravosi posėdyje dalyvavusių Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento atstovų, ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – tarnyba) buvo perduota informacija apie Kaune gyvenančios šeimos, kurioje auga mažamečiai vaikai, abiejų tėvų teistumą iki šių metų rugsėjo mėnesį žiniasklaidoje paskelbtos informacijos apie smurto prieš mažametį vaiką šioje šeimoje atvejį. Institucijų atstovų teigimu, informacija apie šios šeimos narių teistumą nebuvo perduota socialiniams darbuotojams, nes teistumai nėra susiję su smurtiniais nusikaltimais. Tarnybos atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad iki smurto artimoje aplinkoje Kaune atvejo tarnybos Kauno teritoriniam skyriui šeima, kurioje tėvas smurtavo prieš mažametį vaiką, nebuvo žinoma. 

 

Komisijos nariai diskutavo, kad netgi tais atvejais, kai asmens teistumas nėra susijęs su smurtu, socialiniams darbuotojams turėtų būti pranešama apie asmens, kurio šeimoje auginami vaikai, teistumą, prevenciškai siekiant išvengti smurto artimoje aplinkoje atvejų ir taip užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė pažymėjo, kad yra pasirašyti ministerijos susitarimai su Generaline prokuratūra ir policija dėl bendradarbiavimo vaikų teisių apsaugos srityje. Viceministrės V. Augienės  teigimu, grėsmės vaikui lygio nustatymo procese vienas iš kriterijų – tėvų ar sugyventinių teistumas. Visgi tai daroma per vėlai – tik socialiniams darbuotojams susidūrus su šeima, kurioje yra smurto rizikos požymių. Taip pat akcentuota, kad prevenciniu požiūriu į tarpinstitucinį bendradarbiavimą  galėtų būti įtrauktos probacijos tarnybos ir joms nustatyta prievolė pranešti tarnybai apie galimas rizikas, kurios gali pasireikšti ir  šeimose.

 

Komisijos posėdyje taip pat svarstytas klausimas dėl psichologinės pagalbos prieinamumo, teikiant kompleksines paslaugas šeimai pagal naująją vaiko teisių apsaugos sistemą. Diskutuota dėl psichologų, dirbančių mobiliosiose komandose, ir psichologų, kurių paslaugos įtrauktos į kompleksines paslaugas šeimai, darbo specifikos, šių specialistų trūkumo ir kylančių iššūkių.

 

Posėdyje akcentuota, kad didžiausi iššūkiai – viešajame sektoriuje dirbančių psichologų trūkumas ir itin maži psichologų, įdarbinamų pagal savivaldybių įgyvendinamus projektus „Kompleksinės paslaugos šeimai“, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, paslaugų įkainiai. Pažymėta, kad Europos socialinio fondo agentūra, administruodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą, yra nustačiusi itin žemus psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų kompleksines paslaugas šeimai teikiančių specialistų, paslaugų įkainius, remdamasi statistiniais duomenimis (vidurkiniais paslaugų įkainiais viešajame sektoriuje, nevertinant paslaugų įkainių privačiame sektoriuje). Todėl savivaldybėms, įgyvendinančioms projektus „Kompleksinės paslaugos šeimai“, itin sudėtinga pritraukti psichologus dirbti projektuose.

 

Lietuvos psichologų asociacijos prezidentės Neringos Grigutytės teigimu, kasmet Lietuvoje yra parengiama nuo 150 iki 200 psichologų, tačiau tik nedidelė jų dalis įsidarbina viešajame sektoriuje. Pažymėta, kad psichologo paslaugas gali teikti asmenys, kurie yra baigę bakalauro ir magistro studijas psichologijos srityje. Nuo 2018 m. liepos 1 d., įsigaliojus teisės aktų pasikeitimams, žymiai išaugo psichologinės pagalbos poreikis švietimo srityje (atsiradus naujoms paslaugoms), teisinėje srityje (psichologai dalyvauja apklausiant vaikus baudžiamajame procese) ir sveikatos apsaugos srityje. Pasak N. Grigutytės, aukštesnę psichologinės pagalbos kokybę bus galima užtikrinti, kai būtų priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuriame bus apibrėžtos psichologų specializacijos sritys, nustatyta psichologų licencijavimo tvarka.

 

Viešosios įstaigos „Paramos vaikams centro“ psichologė Erna Petkutė pažymėjo, kad minėtuose savivaldybių projektuose ne tik psichologų, bet socialinių darbuotojų paslaugų įkainiai yra itin maži, todėl yra sudėtinga užtikrinti efektyvų kompleksinių paslaugų šeimoms teikimą.

 

Komisijos pirmininkas R. Šarknickas siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai aktyviau bendradarbiauti su savivaldybių administracijomis, ypač tų savivaldybių, kuriose iki šiol nėra vykdomi kompleksinių paslaugų šeimai projektai, kad visos savivaldybės būtų suinteresuotos teikti kokybiškas kompleksines paslaugas šeimai, taip pat būtų motyvuotos finansiškai prisidėti prie kompleksinių paslaugų šeimai teikimo.

 

Komisija nutarė grįžti prie šio klausimo svarstymo dar šioje Seimo sesijoje ir įvertinti visose savivaldybėse pasiektus pokyčius psichologinės pagalbos ir kitų paslaugų, įtrauktų į kompleksinių paslaugų šeimai paketą, prieinamumo srityje.

 

Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Lietuvos psichologų sąjungos, viešosios įstaigos „Paramos vaikams centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai.

 

Daugiau informacijos:

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas

Robertas Šarknickas

Mob. 8 668 42 154

 

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato vedėja

Jolita Krumplytė-Oženko

Tel. (8 5) 239 6855




 
Bendrinti