Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-11-05 08:37:52

Naujienų agentūroje ELTA lapkričio 6 d. 10 val. rengiama spaudos konferencija "ALKOHOLIO ŽALA KITIEMS NEI GERIANČIAJAM LIETUVOJE YRA ITIN DIDELĖ IR SPRĘSTINA PROBLEMA"

                      Spaudos konferencijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų  ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė ir Politikos mokslų krypties doktorantė Birutė Jogaitė.

Lietuvos viešajame diskurse su alkoholiu susieta  žala dažniausiai susiaurinama iki priklausomybe sergančių asmenų grupės, žalos geriančiojo sveikatai bei žalos šalies ūkiui (surenkamų akcizų). Tačiau problema yra žymiai platesnė ir gilesnė, nes paliečia kitus su geriančiuoju susietus asmenis, o ypač pačius artimiausius.

Dėl liberalių idėjų alkoholio žala kitiems nei geriantysis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ignoruota pusę amžiaus (maždaug nuo 20 a. vidurio iki 2000 m.), tačiau Lietuvoje ji dar vis nepakankamai pripažinta.  Alkoholio kontrolės įstatymas pabrėžia žalą sveikatai ir ūkiui. Šis požiūris atsispindi ir viešai pateikiamuose rodikliuose apie alkoholio vartojimo padarinius, kuriuose gausu rodiklių susijusių su geriančiųjų sergamumu ir mirtingumu, nusikalstamumu, o alkoholio žala kitiems apribota socialinės rizikos šeimų (nuo 2018 m. liepos 1d. ši statistika nerenkama), neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių skaičiumi.

Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio žala kitiems nei geriantysis  2015 m. sudarė 36 proc. (114 466 237 eurų), o 2016 m.-  37 proc. (120 006 109 eurų) nuo bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos. Tačiau dėl alkoholio žalos kitiems nei geriantysis ignoravimo, neišvystytų paslaugų tinklo bei esamų duomenų trūkumo, AŽK nei geriantysis ekonominių kaštų vertinimai yra konservatyvūs, apsiribojantys tik prieinamais duomenimis. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos nefiksuoja duomenų apie blaivius asmenis, kuriuos sužalojo neblaivūs. Visiškai nėra duomenų apie neblaivių asmenų prarastą produktyvumą ir su tuo susijusius nuostolius darbdaviams, o tuo pačiu ir šalies ūkiui.   Jei  į žalos vertinimus įtrauktume sveikatos priežiūros išlaidų kaštus tenkantiems kitiems nei geriantysis,  daugiau dėmesio skirtume pagalbai smurto artimoje aplinkoje aukoms, nuostolius darbdaviams ir ūkiui,  mūsų apskaičiuotas žalos rodiklis ženkliai išaugtų.

Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10  į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Oficialiai skelbiama, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl priklausomybės alkoholiui įrašyta kas antra šeima. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu. Kokį poveikį tai daro vaikų sveikatai Lietuvoje tyrimų nėra.

Užsienyje itin auga alkoholio žalos kitiems nei geriantysis tyrimų skaičius. Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių, t.y. vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gyventojas (RAHRA, 2016).  Vis labiau pabrėžiama alkoholio žala kitų nei geriantysis sveikatai.  Suomijoje analizuota vaikų sveikata (lyginant vaikus, kurių tėvai neturėjo alkoholio vartojimo problemų su alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikų sveikata) ir nustatyta, kad  vaikų, kurie auga alkoholio vartojimo sutrikimų turinčiose šeimose, sveikata statistiškai reikšmingai prastesnė nei kontrolės grupėje. Danijos ilgalaikėje studijoje vertintos ilgalaikės pasekmės vaikams atsiradusios dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Remiantis 14 metų rinktais duomenimis nustatyta, kad tarp šių vaikų fiksuotas 2 kartus didesnis vaikų priešlaikinių mirčių skaičius kur alkoholį vartojo tėvas ir 2.3 karto kur alkoholį vartojo mama. V.Felittis ir R.Anda teigia,  kad vaikai, kurie auga piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų šeimose turi didesnę tikimybę patirti ilgalaikę žalojančią vaikystės patirtį ir toksinį stresą, dėl ko nukenčia jų socialinis, fizinis ir psichinis vystymasis ir  sveikata visam gyvenimui, jų gyvenimo trukmė vidutiniškai trumpesnė 20 metų nei nepatyrusių žalojančios vaikystės patirties.  

Svarbu paminėti, kad su alkoholiu susieta žala yra didesnė nei galima išmatuoti ir išreikšti piniginiais vienetais. Piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu. Tokia padėtis sumažina problemos sprendimo tikimybę, nes paslaugos šiai tiksliniai grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.

Tolimesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei. Alkoholio kontrolės politika, susieta su alkoholio žalos monitoringu, turi įtraukti alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodiklius, o visuomenės sveikatos tyrimai neapsiriboti tik - žala geriančiojo sveikatai.

 

Parengta įgyvendinant 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 1 prioriteto Alkoholio vartojimo prevencija” veiklos 1.3. „Moksliniai tyrimai” priemonės 1.3.1. „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos” projektą „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.”, finansavimo sutarties Nr. S-320/PRM17-171.

                                                                                 




 
Bendrinti