Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-11-07 17:13:47

ŽTK: reforma neturi tapti represine, tačiau vaikus apsaugoti ir laiku įvertinti pagalbos šeimai poreikį - būtina

2018 m. lapkričio 7 d. pranešimas žiniasklaidai

 

Lapkričio 7 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas ŽTK), tęsdamas parlamentinę kontrolę, nagrinėjo vaiko teisių apsaugos reformos sėkmes ir problemas. Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kiti reformą įgyvendinančių institucijų, prokuratūros, policijos, nevyriausybinių tėvų organizacijų atstovai.

Posėdyje aptarta situacija paneigė pastaruoju metu besiformuojančią nuomonę, jog įgyvendinant reformos priemones yra masiškai iš gerų šeimų atiminėjami vaikai. Statistika liudija netgi atvirkštinius rezultatus. Nežiūrint to, kad pradėjus vaiko teisių apsaugos reformą pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius išaugo daugiau nei dešimteriopai , nusikalstamų veikų prieš vaikus fiksuojama mažiau, nei „ikireforminiu" laikotarpiu. Iš nesaugios šeimos aplinkos paimtų vaikų skaičius taip pat sumažėjo (žr. pranešimo pabaigoje).

L. Kukuraitis išdėstė nuomonę, kad paimamų vaikų situacijos atsidūrė dėmesio centre po to, kai atsisakyta šeimų skirstymo į socialinės rizikos šeimas ir „gerąsias" šeimas, ir į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje reaguojama vienodai. Šiuo atveju į vaiko teisių darbuotojų akiratį pateko ir šeimos, neturinčios priklausomybių. Tai ir sukėlė sumaištį visuomenėje. Tačiau ministras neatmetė ir galimų centralizuotos vaiko teisių apsaugos tarnybos klaidų. Ministras pabrėžė, kad turi būti spartinami situacijos nagrinėjimo terminai, tobulinami poįstatyminiai teisės aktai, kuriais vykdoma situacijos stebėsena bei vertinimas. Pasak L. Kukuraičio svarbu įvertinti tai, kad vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik teismo sprendimu, tačiau šiuo metu teismas vyksta rašytinio proceso tvarka. Taigi tėvai neturi galimybių pateikti savo vertinimo. Šiuo metu yra diskutuojamas klausimas  dėl šalių išklausymo gyvai teismo procese, kada tėvai galėtų pateikti savo versiją dėl galimų vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė pažymėjo: „visuomenės kirčiai yra ir labai skaudūs, tačiau taip pat tai aiškus ženklas, kad nesugebėjome laiku ir tinkamai pasakyti visuomenei apie reformos esmę."

Visuomenės švietimo būtinybę pažymėjo ir ŽTK narė, kuruojanti vaiko teisių apsaugos klausimus, Viktorija Čmilytė Nielson. „Blogai, kai sukuriamas represinis aparatas, o tėvų edukacijai dėmesys neskiriamas", - kalbėjo politikė. Nevyriausybinių tėvų organizacijų atstovai pažymėjo, kad siekiant vaiko gerovės, reikėtų ne skaičiuoti šeimoje vaikui kylančias grėsmes, o nustatyti pagalbos šeimai poreikį.

ŽTK posėdyje įvardintos tokios vaiko teisių reformos problemos:

-                    teismo posėdžiai dėl vaiko paėmimo iš šeimos rašytine tvarka nesuteikia galimybės tėvams būti išklausytiems;

-                    trūksta gebėjimo greitai reaguoti ir spręsti situaciją, visapusiškai užtikrinant geriausius vaiko interesus;

-                    trūksta prieinamos tėvų edukacijos apie pozityvią tėvystę;

-                    trūksta paslaugų su problemomis susiduriančioms šeimoms, savivaldybėse organizuoti kokybiškas paslaugas labai sudėtinga;

-                    teismo psichiatrinės ekspertizės tenka laukti labai ilgai (vidutiniškai 7 mėnesius), o tai sudaro prielaidas vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, nors siekiama apsaugoti vaikus nuo galimo smurto šeimoje;

-                    grėsmių vaikui vertinimo ir stebėsenos metodikos turėtų būti peržiūrėtos ir tobulinamos;

-                    kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų trūkumas.

Komiteto narys Andrius Navickas kalbėjo -  „netiesa, kad buvo gera sistema, o dabar ji tapo bloga. Reformą įgyvendinančios institucijos yra tarsi išminuotojai, kurie po pirmo sprogimo tapo blogais."

Komitetas nusprendė toliau tęsti nuolatinę vaiko teisių apsaugos reformos stebėseną, aiškinantis, kaip sprendžiamos vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimo reformos problemos.

 

Generalinės prokuratūros pateikti duomenys:

1. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. buvo pradėti 234 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nepilnamečius. Iš jų 48 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti Vilniaus apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, 65 - Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, 30 - Klaipėdos apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, 36 - Panevėžio apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir 55 - Šiaulių apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje.

2. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. perduodant baudžiamąją bylą į teismą buvo baigti 86 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nepilnamečius.

3. Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nepilnamečius 7 įtariamiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, 33 įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Analogišku 2017 metų laikotarpiu (nuo liepos 1 d. iki spalio 1 d.) buvo pradėti 298 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nepilnamečius, į teismą perduotos 139 šios kategorijos baudžiamosios bylos, 5 asmenims ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nepilnamečius buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, 55 asmenims  paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

(Statistinių duomenų rinkimas ir kaupimas nėra tiesioginė prokuratūros funkcija. Šiame rašte pateikiami Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje kaupiami duomenys, todėl jie gali nesutapti su kitų institucijų pateiktais duomenimis.)

 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikti duomenimis nuo 2018 m liepos 1 d. iki 2018 m.  spalio 1 d. buvo gautas 4731 pranešimas dėl 6683 vaikų, kurių teisės galimai pažeistos. Iš 16683 vaikų:

2858 vaikams vertintas, bet nenustatytas grėsmės lygis;

3100 vaikams nustatytas pirmasis grėsmės lygis vaikui;725 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis (vaikai paimti iš atstovų pagal įstatymą). Didžiausias skaičius vaikų, kuriems nustatytas antrasis grėsmės lygis, pagal bendrą esamą vaikų skaičių, buvo Kupiškio rajone.

Iš viso nuo 2018 m. liepos 1 d. iki spalio 1 d. 505 vaikams, kuriems nustatytas antrasis grėsmės lygis, nustatyta laikinoji globa (rūpyba); o analogišku „ikireforminiu" laikotarpiu 2017 metais laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta 553 vaikams.

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt




 
Bendrinti