Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-11-09 08:56:52

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie mirtiną pavojų: Lietuvos žmonės neįvertina smalkių grėsmės

Pastaruoju metu itin padažnėję žmonių apsinuodijimai smalkėmis rodo, kad Lietuvos gyventojai aplaidžiai pradeda kūrenimo sezoną ir neįvertina, jog namuose pasklidusios pavojingos smalkės per kelias minutes gali atimti gyvybę. Per pastaruosius penkerius metus vien dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė daugiau nei 900 kartų.

„Patalpose, kuriose kūrenamos krosnys, dujiniai šildymo katilai ar naudojamos nesaugios dujinės viryklės, kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, per anksti uždaroma dūmtraukio sklendė. Taip pat, kai namuose – nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Ugniagesiams tenka gelbėti ir dėl dujinių katilų smalkėmis apsinuodijusius gyventojus. Neretai žmonės, įsirengę naują vandens ar patalpų šildymo dujinį katilą, net nepagalvoja apie smalkių grėsmę. Jomis apsinuodijama ir naujos statybos butuose, kuriuose įrengta moderni šildymo dujomis sistema“, – kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Pasak  jo, smalkės yra labai klastingos ir pavojingos,  jos – bespalvės, beskonės ir bekvapės, todėl žmonės jų negali nei užuosti, nei pamatyti. „Apsinuodijimo jomis pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Dėl to gaisruose žuvę žmonės dažnai randami lovose, nepabudę iš miego“, –  kalbėjo PAGD atstovas.

Gyvybiškai svarbi kiekviena minutė

Ugniagesių gelbėtojų atstovui antrino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras: „Kai patalpa prisipildo smalkėmis, arba kitaip – anglies monoksidu, žmonės nepajaučia. Tuo tarpu įkvėptos šios pavojingos dujos per kelias minutes sutrikdo žmogaus audinių aprūpinimą deguonimi ir pažeidžia deguonies badui jautriausią organą – smegenis, vėliau – širdies raumenį, inkstus, kepenis ir kitus organus“.

Jo teigimu, pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas,  mieguistumas, sąmonės netekimas. Pasak gydytojo, kiekviena smalkių užterštoje patalpoje praleista minutė yra grėsminga gyvybei. „Iš tiesų, visiškai nevėdinamoje patalpoje, prisipildžiusioje smalkių, užtenka praleisti vos 10 minučių ir pasekmės jau gali būti negrįžtamos. Prasideda traukuliai, gali ištikti koma, smegenyse prasideda negrįžtami procesai“, – apie laiko svarbą įspėja R. Badaras.

Kalbėdamas apie apsinuodijusius pacientus, gydytojas pažymi, kad jų istorijos – lyg iš klaidingo vadovėlio: nevalytas, netvarkingas dūmtraukis, netvarkingos sklendės, kurios užstumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti.

„Pats pikas, kai skyriuje apsinuodijusius smalkėmis skyriuje skaičiuojame dešimtimis – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Tai yra laikas, kuomet nuosavi namai pradedami šildyti krosnimis. Tiesa, šie metai dėl gražaus rudens kitokie – apsinuodijimo smalkėmis atvejus pradėjome fiksuoti vėliau“, – šio rudens pacientų statistika džiaugiasi RVUL Toksikologijos centro vadovas.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras taip pat sako, kad ne mažiau nei kūrenimas krosnimis yra pavojingas ir šildymasis buitiniais dujiniais katilais. „Pastaraisiais metais išryškėjo nauja pavojinga tendencija – daugėja asmenų, apsinuodijusių smalkėmis iš buitinių dujinių katilų. Šių plačiai naudojamų buitinių prietaisų potencialų pavojų apibūdina faktas, kad kai kurios šalys neleidžia pradėti eksploatuoti dujinių katilų patalpose, kuriose neįrengti smalkių detektoriai“, – priduria R. Badaras.

Tikrinti dūmtraukius ir krosnis – būtina

Pasak PAGD atstovo  A. Gudžiausko, norint išvengti nelaimių, prieš pradedant kūrenimą būtina patikrinti krosnis ir židinius, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. „Gaisrų gyvenamuosiuose namuose riziką galima būtų sumažinti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti dar prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius“, – primena A.Gudžiauskas.

Priešgaisrinės saugos ekspertas išskyrė svarbiausius dalykus, kurie žmones galėtų apsaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis ar net mirties atvejų.

 

5 svarbiausios taisyklės, padėsiančios išvengti smalkių pavojaus

 

1. Svarbu nepamiršti, kad krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, jog ugnis jau baigė rusenti.

2. Draudžiama šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ir orkaitėmis.

3. Patalpose, kuriose yra šildymo prietaisai, būtina užtikrinti gerą ventiliaciją.

4. Rekomenduojama įsigyti smalkių – anglies monoksido – detektorių. Šie detektoriai paprastai yra įrengiami ant sienos, patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas. Jei toje erdvėje padidėja smalkių koncentracija, jie siunčia garsinį signalą.

5. Smalkėmis apsinuodijusį asmenį reikia išnešti į gryną orą, atsagstyti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei kvėpavimas sutrikęs arba asmuo nustoja kvėpuoti, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.
 

Daugiau informacijos suteiks:

Aurimas Gudžiauskas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas

Tel. (8 5) 271 6887

El. p. aurimas.gudziauskas@vpgt.lt




 
Bendrinti