Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-12-04 14:48:54

BE EMOCIJŲ. LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE 1938-UOSIUS METUS

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2018-12-04

 

2018 m. Lenkija ir Lietuva mini nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, taip pat diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Dėl įvairių priežasčių mūsų valstybės diplomatinius santykius nusprendė užmegzti tik praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo. Apie tai, kokios buvo tos priežastys, papasakos lenkų ir lietuvių istorikai.

 

Tarpukario dešimtmetis - tai dinamiškų pokyčių, sudėtingų tarptautinių ir vidinių sąlygų laikmetis. Dinamiškų reformų ir po padalijimų nustekentų šalių atstatymo laikmetis. Tai nuolatinė skirtingų idėjų ir koncepcijų, taip pat ir tų, skirtų Lenkijos ir Lietuvos santykių ateičiai, trintis. Galiausiai tai ir šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos diplomatijos, 1919 metais prabilusios apie diplomatinių santykių užmezgimą (deja, anuomet be rezultatų), gimimas ir raida. Šis laikotarpis ne be priežasčių tapo nesantaikos akmeniu tarp lenkų ir lietuvių. PiBsudskis, {eligowskis, Smetona, ginčas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto ilgam užkirto kelią abiejų tautų tarpusavio supratimui ir partneriškiems santykiams. Du ilgus dešimtmečius Lenkiją ir Lietuvą skyrė praraja, vyko tam tikras „šaltasis karas". Kaip rašė Piotr Aossowski: „Santykių tarp Lenkijos ir Lietuvos de facto nebuvo, tačiau laikas nuo laiko apie juos buvo primenama tikrai garsiai..."

 

Tęsiant pokalbių ciklą „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie...", kurį pernai pradėjo konferencija apie J￳zefą PiBsudskį, gruodžio 14 d. 17:30 Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks seminaras, skirtas Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, ypatingą dėmesį kreipiant į 1938 m. Tai tinkamas momentas be nereikalingų emocijų pažvelgti į praeitį ir apibendrinti abiejų valstybių pirmaisiais laisvės metais vykdomą užsienio politiką. Seminaras Vilniuje bus įžanga į kitų metų kovo mėnesį planuojamą konferenciją Kaune, kurios metu bus pristatyta speciali lenkų ir lietuvių publikacija apie 1938 metus, kurios autoriai - jauni istorikai ir politologai Simonas Jazavita ir Dominik Wilczewski.

 

Seminare dalyvaus:

"                    doc. dr Jonas Vaičenonis, istorikas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto karybos ir diplomatijos istorijos specialistas, buvęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto  prodekanas ir dekanas. „Kauno istorijos metraščio" vyriausias redaktorius, Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos narys. Keliolikos mokslinių straipsnių, publikacijų ir knygų autorius. Iš pastarųjų bene svarbiausia - „Lietuvos karyba. Nuo baltų iki XXI amžiaus: kariuomenė, fortifikacija, mūšiai ir karvedžiai".  Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

"                    dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, Vytauto Didžiojo universiteto istorikė, tyrinėjanti lenkų-lietuvių santykius išeivijoje. Tokių knygų kaip „Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945-1990 metais"  ir „Lietuvos ir Lenkijos santykių vizijos emigracijoje, 1945-1990 m." autorė. Jau kelerius metus dirba Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos  skyriaus vadove.

"                    Simonas Jazavita, atstovauja jaunųjų istorikų kartą. Kauno miesto istorijos muziejaus darbuotojas, Lietuvos karo istorijos draugijos pirmininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos katedros doktorantas. Jo daktaro disertacijos tema: „Kazio Škirpos veiklos ir idėjų analizė XX a. individo pasirinkimo kontekste". Vienas iš istorijos sklaidos projekto LT1918 iniciatorių.

"                    habil. dr. Krzysztof Buchowski, lenkų istorikas, lituanistas, Balstogės universiteto profesorius, lenkų-lietuvių santykių specialistas. Nagrinėja Lenkijos ir Lietuvos santykių bei abiejų tautų tarpusavio suvokimo problemas.  Knygų „Lenkų-lietuvių eskizai" (Szkice polsko-litewskie), „Litvomanai ir polonizuotojai („Litwomani i polonizatorzy”) ir kt. autorius.

"                    dr. PaweB Libera, lenkų istorikas, Lenkijos tautos atminties instituto Istorinių tyrimų biuro direktoriaus pavaduotojas, Lenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteuffelio istorijos instituto adiunktas. Tyrinėja Lenkijos XX amžiaus istoriją, ypač domisi Lenkijos politika rytų atžvilgiu, Lenkijos ir Lietuvos, Lenkijos ir Sovietų Sąjungos santykiais tarpukariu. Publikacijų

„Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938-1940 metais" (Vilnius, 2012), ir kt. autorius.

"                    Dominik Wilczewski, atstovauja jaunųjų politologų kartą. Varšuvos universiteto Politikos mokslų instituto ir Varšuvos universiteto Podiplominių Rytų studijų absolventas. Baltstogės universiteto Istorijos ir sociologijos fakulteto doktorantas, kur rašo darbą, skirtą istorinei ir politikos atminčiai nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Interneto žurnalo „Program BaBtycki.pl ” („Baltijos programa.pl") redaktorius.

 

Dyskusja vyks gruodžio 14 d. 17:30 Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Susitikimo kalbos - lietuvių ir lenkų su sinchroniniu vertimu. Įėjimas laisvas.

 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, przeglądbaltycki.pl, Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje

 

 




 
Bendrinti