Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2018-12-05 14:37:39

Centralizuojant valstybės valdomą NT pamirštos savivaldos

                                                                                                                                         
                                                
     
2018 m. gruodžio 05 d.                                                                        
Centralizuojant valstybės valdomą NT pamirštos savivaldos
Jeigu Seimas patvirtins ruošiamus pokyčius, valstybinės įstaigos, įsikūrusios valstybės valdomuose nekilnojamojo turto (VNT) objektuose, jau 2020 metais pradės mokėti nuomą už naudojamas administracinės paskirties patalpas. Iki 2020-ųjų metų VĮ Turto bankas visą administracinės paskirties VNT turėtų perimti į savo rankas. Šie sprendimai gali kardinaliai padidinti valstybinio turto valdymo efektyvumo rodiklius, tačiau centralizuoto NT valdymo reformos nuošalyje lieka savivaldos ir savivaldybių valdomos įmonės.
Pirmas žingsnis - skaidrumas
„Newsec" ekspertų teigimu, apie savivaldybių valdomo NT efektyvumą kalbėti sudėtinga vien jau todėl, kad kol kas toks turtas net nėra tinkamai inventorizuotas ir skaidriai apskaitomas. 2018 m. spalio mėn. atliktas STT tyrimas parodė, kad visuomenei vis dar nesudaromos pakankamos sąlygos gauti informaciją apie savivaldybių turimus NT objektus ar jų perdavimą naudotis kitiems asmenims. Taip pat savivaldybės šiuo metu nėra įpareigotos registruoti turto nuomos, panaudos, perdavimo patikėjimo teise sutartis NT registre ir neprivalo viešai skelbti šių sudarytų sutarčių ar informacijos apie jas.
Valstybinio turto valdymo ataskaitoje pastebima, kad nors Lietuvoje veikia valstybės turto informacinė paieškos sistema (VTIPS), kurioje nurodoma, kad duomenis apie valdomą turtą privalo teikti valstybės ar savivaldybės institucijos, bet viešai skelbiama informacija išlieka neinformatyvi, skurdi ir iš esmės statistinė, kuri neįvardija VNT valdymui keliamų prioritetų. VTIPS galima rasti VNT informaciją, tačiau nemaža dalis nežinomo turto priklauso savivaldybėms, kurios tyli.  
„Nera informacijos, kokiose vietovėse turtas yra, kiek jo naudojama ir kiek nenaudojama. Pavyzdžiui, Estijos ir Suomijos įstaigos, centralizuotai valdančios VNT, tokia informacija dalijasi viešai - skelbia informacija( apie valdomo turto ruši(, kiekius, vieta(, plota(, naudotojus ir kt. Tik išsami informacija galėtų užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas turto panaudojimo efektyvumo didinimui", - mano tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Newsec" Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Anot specialisto, ypač opi valstybės ir savivaldybių valdomo NT problema yra regionuose, kurie tuštėja dėl augančios emigracijos.
„Emigracijos mastams augant, regionuose mes turime pustuštes mokyklas, griūvančius kultūros namus, tuščius bendrabučius - nors skundžiamės NT trūkumu didmiesčiuose, bet pamirštame mažesnius miestus, kurie masiškai tuštėja. Valstybė ir savivaldos  galėtų svarstyti skirti lėšų šio NT pardavimui, išimtinais atvejais likvidavimui ar restauravimui, tačiau nežinant skaičių ir prioritetų to padaryti neįmanoma", - pasakoja M. Kulbokas.


Vengia dalyvavimo reformoje
Tuo tarpu teisininkai pastebi, jog viena iš pagrindinių problemų, trukdančių efektyviai vystyti centralizuotą VNT valdymą išlieka šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir iš jo kylantis teisinis neapibrėžtumas, kadangi teisinė bazė nenustato imperatyvo VNT valdytojams dalyvauti reformoje.
„Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, o taip pat ir savivaldybių administracijos, valdančios VNT, turi „galimybę pasirinkti" dalyvauti reformoje, ar ne. Turima pasirinkimo laisvė ir lemia institucijų vangumą imtis aktyvių veiksmų, peržiūrėti jų valdomą VNT ir išsigryninti jo poreikį - ar iš tiesų tikslinga laikyti atitinkamą VNT savo dispozicijoje. Mūsų vertinimu, tam, kad būtų pasiekti akivaizdūs rezultatai, visų pirma, reikalinga, kad teisiniu reguliavimu būtų aiškiai apibrėžta valstybės turto valdymo strategija, taip pat įtvirtintos imperatyvios teisės normos, ribojančios VNT valdytojų „pasirinkimo laisvę" dalyvauti reformoje", - teigia advokatų kontoros „Cobalt" partnerė, Nekilnojamo turto ir infrastruktūros departamento vadovė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė.
Anot jos, tiek valstybės institucijos, tiek ir savivaldybių atstovai neturėtų pamiršti, jog jų valdomas turtas nėra savitikslis - jis, visų pirma, turi duoti naudą visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas ir, svarbu pabrėžti, tvarkomas racionaliai.
M. Kulbokas pabrėžia, kad reformoje nedalyvaujant savivaldybių administracijoms, atitinkamai mažėja Turto banko galimybės pasiūlyti efektyvius valstybės turto valdymo sprendimus.
„Kadangi savivaldybių viešose ataskaitose nėra skaičiuojamos pilnos nekilnojamojo turto naudojimo, išlaikymo ir panašios ūkinės išlaidos, tai reiškia, kad savivaldybės neprivalo atsiskaityti, joms nėra jokios motyvacijos taupyti kuo efektyviau valdant nekilnojamąjį turtą. Iš esmės negresia jokia sankcija, jei ji savo turtą valdys ne taip gerai, kaip iš tikrųjų tai būtų galima daryti", - sako „Newsec" Tyrimų ir analizės grupės vadovas.
Sprendimų dar tik ieškoma
Siekiant efektyvaus centralizuoto valstybinio turto valdymo, Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomenduoja savivaldybių turto valdymo klausimą perduoti Valdymo koordinavimo centrui (VKC). Centras įsipareigotų rengti kasmetinę apibendrintą savivaldybių kontroliuojamų įmonių veiklos rodiklių analizę bei teikti pagalbą su įmonių valdymu susijusiais klausimais.
„Nors senos statybos pastatai nuo to netaps efektyvesni, bet viešai prieinama informacija apie valdomą NT padės įvertinti, kiek ploto yra panaudojama efektyviai. Pavyzdžiui, labai dažnai minimas pavyzdys apie pasitarimų sales, kurios paveldėtos dar iš sovietinių laikų, yra milžiniškos. Apskaičiuota, kad jos vidutiniškai yra išnaudojamos tik 27-iais proc. Joks verslas neleistų sau išlaikyti tiek nenaudojamo ploto, o viešajame sektoriuje tiesiog skiriamos lėšos išlaikyti turimą NT ir nėra sukurta paskatų, kad vyktų pokyčiai ir jos būtų naudojamos efektyviai", - sako M. Kulbokas.
Anot eksperto, valstybės ir savivaldybių NT valdytojams reikės ieškoti sprendimo, kaip nenaudojamas erdves „įdarbinti": „Tai bus didžiausias iššūkis, kuris vis dar laukia vystant centralizuotą VNT valdymą."
Gruodžio 6 d. Vilniuje, verslo centre „Quadrum", vyks konferencija „Valstybės turto valdymo pažangos strategija 2030", skirta aptarti valstybinėms įstaigoms keliamus NT valdymo tikslus, ateityje laukiančius iššūkius, susipažinti su gerąja kitų šalių praktika bei pasisemti idėjų iš jau įgyvendintų projektų Lietuvoje. Konferenciją organizuoja tarptautinė nekilnojamo turto konsultacijų bendrovė „Newsec" kartu su partneriu, advokatų kontora „Cobalt". Į konferenciją galima užsiregistruoti čia.

Apie „Newsec":

„Newsec" yra tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė, veikianti septyniose Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse bei teikianti plataus spektro paslaugas. Įmonė tarpininkauja investicijų į nekilnojamąjį turtą sandoriuose,  teikia nekilnojamojo turto valdymo paslaugas, tarpininkauja nuomojant ir parduodant komercinį turtą, atstovauja klientų interesus vystant naujus ar plėtojant esamus projektus. Bendrovė tai pat atlieka rinkos tyrimus ir analizę, teikia licencijuotas turto ir verslo vertinimo paslaugas. „Newsec" ekspertai dirba remdamiesi RICS (Royal Institution of Chartered Surveyors) standartais ir laikosi tokių nustatytų darbo principų kaip skaidrumas, atskaitomybė, tęstinumas ir stabilumas. Bendrovė taip pat  yra BNP (Paribas Real Estate) aljanso narė. Bendrovė šiuo metu vienija 41 biurą Šiaurės Europoje, kuriuose dirba daugiau nei 1700 darbuotojų.


Daugiau informacijos:
Vaida Burvienė
Komunikacijos ir rinkodaros vadovė
Tel.  +370 61446793
El. p.  v.burviene@newsec.lt
 




 
Bendrinti