Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2019-01-04 12:38:52

Septyni naujosios pensijų kaupimo tvarkos mitai

 

invl_logo_2000px                                                                                                                                  

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2019 m. sausio 4 d.

 

 

 

Nuo 2019 metų atnaujinama antros pakopos pensijų kaupimo tvarka ne tik išplečia papildomai pensijai kaupiančiųjų ratą, bet ir numato naujovių jau taupantiems pensijų fonduose. Pastebima, kad šie pokyčiai kelia šalies gyventojų susidomėjimą, kita vertus, jau spėjo susiformuoti ir keletas su kaupimu pensijai susijusių mitų. Pensijų fondus valdančios bendrovės „INVL Asset Management“ verslo plėtros vadovas Andrej Cyba atskleidžia ir paaiškina septynis mitus, kuriuos pastaruoju metu tenka paneigti finansų specialistams.

 

Mitas Nr. 1: pensijų fonduose kaupiamas turtas nebus paveldimas

 

Iš tiesų pensijų fonde kaupiamos lėšos yra paveldimos. Išėjus į pensiją sukauptą turtą ar jo dalį taip pat bus galima paveldėti, tačiau tai priklausys nuo fonde sukauptos sumos ir žmogaus pasirinkto išmokų būdo. A. Cybos teigimu, čia galioja paprasta taisyklė – kol lėšos yra pensijų fondo sąskaitoje, tol jos yra paveldimos. Nebus paveldima ta lėšų dalis, kuri bus pervedama į „Sodrą“ ir kuri bus skirta mokėti anuitetui.

 

Nuo 2020 metų įsigalios ši išmokų tvarka: numatoma, kad jei sulaukus pensinio amžiaus, pensijų fonde bus sukaupta iki 3 tūkst. eurų, tokia suma išmokama iškart. Sukaupus nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, bus mokamos periodinės išmokos iš pensijų fondo, kurios bus paveldimos. Jei sukaupta nuo 10 iki 60 tūkst. eurų, reikės įsigyti pensijų anuitetą iš „Sodros“, bet ir čia yra galimybė užsitikrinti lėšų paveldimumą dar 20-čiai metų.  

 

„Norint, kad didesnė lėšų dalis būtų paveldima, rekomenduojama rinktis atidėtąjį anuitetą. Tokiu atveju nuo pensinio amžiaus pradžios iki dalyviui sukaks 85 metai, bus mokamos periodinės išmokos iš pensijų fondo, o tam skiriama 85-90 proc. sukauptos sumos. Tos lėšos ne tik bus paveldimos, bet ir toliau bus „įdarbintos“ finansų rinkose, todėl bus valdoma jų nuvertėjimo rizika“, - sakė A. Cyba. Nuo 85 metų amžiaus iki gyvos galvos anuiteto išmokas mokėtų „Sodra“, o šiam tikslui būtų skiriami likę 10–15 proc. nuo visos antros pakopos fonde sukauptos sumos – būtent ši dalis ir nebus paveldima.

 

Mažiau patrauklus variantas paveldėjimo prasme yra standartinis anuitetas, kai išėjus į pensiją visa fonde sukaupta suma bus pervedama į „Sodrą“ ir pensijų išmokos pradedamos mokėti iškart bei mokamos iki gyvenimo pabaigos. Išmokas mokės „Sodra“ papildomai prie valstybės mokamos senatvės pensijos. Kaip ir minėta anksčiau, šios lėšos nebus paveldimos. Jeigu sulaukus pensinio amžiaus yra sukaupta daugiau kaip 60 tūkst. eurų, turto dalis, viršijanti šią sumą, gali būti išmokama vienkartine pensijų išmoka ir yra paveldima, o likusi dalis mokama iki gyvos galvos pagal įsigytą anuiteto variantą.

 

Mitas Nr. 2: kaupiant pensijai, reikia rinktis tarp antros ir trečios pakopos pensijų fondų

 

Kadangi finansų ekspertai rekomenduoja pensijoje būti užsitikrinus bent 80 proc. ligtolinių pajamų, kaupimas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose ne konkuruoja tarpusavyje, bet papildo vienas kitą. „Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, tačiau kaupimas antroje pakopoje kartu su „Sodros“ pensija leidžia tikėtis užsitikrinti apie 40-50 proc. ligtolinių pajamų lygį. Tuo tarpu trečioji pakopa suteikia galimybę siekti užsitikrinti likusį lėšų poreikį“, - aiškino A. Cyba.

 

Jis pabrėžia, kad valstybės siūlomus antros pakopos privalumus verta išnaudoti nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Šiemet valstybės skatinamoji įmoka, skaičiuojama nuo užpraeitų metų šalies vidutinio šalies atlyginimo, į maksimaliai antroje pakopoje kaupiančio asmens pensijų fondą sieks apie 197 eurus per metus. Tai – reikšminga suma tiek gaunantiems mažesnes ar vidutines pajamas, tiek ir uždirbantiems daugiau. O, kaupiant papildomai trečios pakopos pensijų fonduose, galima pasinaudoti GPM mokestine lengvata, kuri priklausomai nuo įmokų į šiuos fondus sumos, per metus siekia iki 300 eurų.

 

Todėl, turint galimybes, racionaliausia yra išnaudoti visas valstybės teikiamas paskatas, kurių bendra galima suma per metus siekia beveik 500 eurų. Kaupiant tokiomis sąlygomis, per 30 taupymo pensijai metų dalyvaujantis sistemoje gali tikėtis iš viso gauti 14,9 tūkst. eurų skatinimą iš valstybės.   

 

Mitas Nr. 3: pensijų fondai gali bankrutuoti

 

Pensijų fondų veikimą šalyje prižiūri Lietuvos bankas, o teisės aktai nustato, kad gyventojų pensijų fonduose kaupiamos lėšos jokiu atveju nepatenka į pensijų kaupimo bendrovės sąskaitą ir yra laikomos specialiame banke – depozitoriume, kuris yra svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis.

 

„Dalyvių kaupiamos lėšos yra fiziškai atskirtos nuo pensijų fondų valdytojų turto. Jie kaupimo dalyvių turtu tiesiogiai nedisponuoja. Valdytojai priima sprendimus, kur geriausia „įdarbinti“ lėšas. Kiekvieno sandorio pagrįstumą patikrina bankas saugotojas – depozitoriumas – ir tik įsitikinęs, jog jis neprieštarauja teisės aktams, įvykdo operacijas su fondo turtu. Banko, saugančio fondų turtą, veiklą nuolat prižiūri Lietuvos bankas. Kadangi kaupimo bendrovė dalyvių lėšų tiesiogiai neturi, net ir jos bankroto atveju šios lėšos liktų saugios bei būtų perduotos valdyti kitai pensijų kaupimo bendrovei“, - pabrėžė A. Cyba.

 

Mitas Nr. 4: antros pakopos pensijų fonduose „apsimoka“ kaupti tik gaunantiems mažas pajamas

 

„Bendroji rekomendacija yra pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau ir skirti tam 10 proc. ir daugiau nuo savo pajamų „į rankas“. Efektyviausia tai daryti išnaudojant kaupimui antrą pakopą ir trūkstamą sumą skiriant kaupimui trečioje pakopoje. Tokia produktų kombinacija leis pasinaudoti valstybės siūlomu skatinimu tiek antroje, tiek trečioje pakopose, nepriklausomai nuo pajamų dydžio“, - sakė specialistas.

 

Tai iliustruoja pernai 2000 eurų pajamas „į rankas“ gavusio žmogaus pavyzdys, jei jis nuo 2019 m. kaupimui skirtų dešimtadalį šių lėšų ir paskirstytų jas kaupimui antroje ir trečioje pakopoje. Jei jis kauptų antroje pakopoje maksimaliai, jo kas mėnesį iš valstybės gaunama paskata sudarytų apie 16 proc. nuo jo įmokos į pensijų fondą (per metus – beveik 197 eurus), o trečioje pakopoje kaupimui skirdamas trūkstamus 80 eurų kas mėnesį ir, po metų deklaravęs pajamas, jis gautų 20 proc. GPM lengvatą nuo sumokėtų įmokų bei susigrąžintų apie 190 eurų.

 

„Taip pat didesnes pajamas gaunantiems gyventojams svarbu tai, kad įmokos į antros pakopos pensijų fondus yra skaičiuojamos nuo draudžiamųjų pajamų. Šioms pajamoms, nuo kurių „Sodrai“ mokami mokesčiai, taikomos „lubos“, tad „lubos“ bus taikomos ir įmokai į pensijų fondą. Dėl šios priežasties valstybės į antros pakopos pensijų fondą mokama paskata santykinai išliks reikšminga net ir ženkliai didesnes nei vidutinės pajamas gaunantiems gyventojams“, - sakė A. Cyba. Šios „lubos“ 2019 metais sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių, 2020 metais – 84, o nuo 2021 metų – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.

 

Mitas Nr. 5: pensijų fondų valdymo bendrovės galės didinti turto valdymo mokestį savo nuožiūra

 

Kaupiant antros pakopos pensijų fonduose taikomas turto valdymo mokestis, kurio maksimalų dydį nustato įstatymas. 2019 m. jis bus 0,8 proc., 2020 m. – 0,65 proc., kol nuo 2021 m. pasieks 0,5 proc. dydžio metinį turto valdymo mokestį, o turto išsaugojimo fonde šis mokestis sieks tik 0,2 proc. Taigi, 2021 m. valdymo mokestis mažinamas net du kartus lyginant su galiojusiu iki 2019 m., kai jis siekė 1 proc., tad didesnė dalis fonduose sukauptų lėšų liks pensijų fondų dalyviams.

 

Mitas Nr. 6: „Sodra“ nuo kitų metų pradžios nebepervedinės įmokų, tai turės daryti pats žmogus. To neatlikus, bus užšaldomos sąskaitos, grės baudos ir pan.

 

„Iš tiesų žmogui įmokų pervedimu pačiam rūpintis neteks – jam pakanka pasirašyti pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje pensijų fondų valdymo bendrovėje, įmokas darbdaviai nuskaitys nuo žmogaus darbo užmokesčio, o įmokų į pensijų fondus pervedimu ir toliau rūpinsis „Sodra“, - paaiškino A. Cyba. Taip pat gyventojai ar įmonės galės patys pervesti papildomai lėšų į antros pakopos pensijų fondus, tačiau, kadangi tai yra savanoriškas veiksmas, jokios sankcijos už lėšų nepervedimą negrės.

 

Mitas Nr. 7: kaupimas pensijai sumažės nuo 6 iki 4,5 proc.

 

Nors, vertinant papildomo kaupimo pensijai procentų dydžių aritmetinę sumą, atrodo, kad bendrai pensijai kaupti skiriamų įmokų suma 2019 metais sumažės, tačiau nuo šių metų vykdoma mokesčių reforma lems, kad ir toliau kaupiant pensijai maksimaliai, įmokos išliks beveik tokios pačios. Taip atsitiks dėl to, kad atlyginimas „ant popieriaus“ nuo 2019 m. augs 1,289 karto.

 

Pavyzdžiui, jeigu 2018 m. pajamos „į rankas“ siekė 400 eurų, tai maksimalaus kaupimo atveju (2+2+2) mėnesio įmoka į pensijų fondą 2018 m. buvo 34,4 eurai, o 2019 m. kaupiant maksimaliai (3+1,5) sudarys 34,6 eurus. Jei 2018 m. gaunamas atlygis buvo 1000 eurų į rankas, tai įmoka į pensijų fondą 2018 m. siekė 69,6 eurus, o 2019 m. bus 68,7 eurai, jei atlygis buvo 1500 eurų – atitinkamai 96,7 eurai ir 94,4 eurai.

 

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ pensijų fondus valdo nuo 2004 metų. Taip pat bendrovė valdo investicinius fondus, alternatyvias investicijas, individualius portfelius. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 190 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 650 mln. eurų vertės turto.

 

 

Daugiau informacijos:

Ieva Dunajevaitė-Narmontienė,

„INVL Asset Management“ komunikacijos vadovė,

Tel. 8 610 345 77, el. paštas: media@invl.com 




 
Bendrinti