Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2019-01-07 13:55:19

Vladimir Banel: Lietuvos politikai jau išmoko rašyti rinkimų ir vyriausybių programas, bet įgyvendinti pažadus jiems vis dar sunkoka

Vladimir Banel: Lietuvos politikai jau išmoko rašyti rinkimų ir vyriausybių programas, bet įgyvendinti pažadus jiems vis dar sunkoka
2018 metai Lietuvos pareigūnams ir jų interesams atstovaujančioms organizacijoms buvo kupini iš-šūkių ir nelengvų, tačiau rezultatyvių darbų. Tuo įsitikinęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel, kartu teigiantis, kad nepaisant kasmet šiek tiek didėjančio pareigūnų darbo užmokesčio ir daug kur gerėjančių darbo sąlygų, nusiraminti dar tikrai anksti. Teisėsaugos reformos turi būti tęsiamos, o tam yra reikalingi ir politiniai sprendimai, ir pačios pareigūnų bendruomenės susitelkimas ir bendra veikla: kitu atveju „Programos 1000” įgyvendinimas gali taip ir likti viso labo gražia idėja.
Kokie 2018 metai buvo NPPSS organizacijai ir visai pareigūnų bendruomenei?
Metai buvo kupini iššūkių ir darbų. Pernai labai aiškiai pamatėme, kad politikai lyg ir suvokia teisė-saugą kamuojančias problemas, bet to tikrai ne visada užtenka, jog būtų priimti konkretūs sprendi-mai. Kitaip tariant, rašyti programas jie jau išmoko, bet jas įgyvendinti kol kas sekasi kiek sunkiau. Daryti viską, jog atsirastų politiniai sprendimai, sukuriantys tvirtas teisėsaugos pokyčių prielaidas, ir buvo viena iš kertinių mūsų veiklos krypčių praėjusiais metais. Kalbant apie konkrečius darbus, išskirčiau bent kelis pačius svarbiausius. Pirma, tai Vidaus tarnybos statuto tobulinimas, ypač jo nuostatų, susijusių su pareigūnų darbo užmokesčio sistema ir galimybėmis greičiau didinti jų atlyginimus. Daug kas - Vidaus reikalų ministerija, statutinės įstaigos, Seimas, profesinės sąjungos - turėjo siūlymų ir interesų šioje srityje. Mums pavyko apginti savuosius esminius siūlymus, nors tai nebuvo lengva. Dabar turime stebėti, kaip šis statutas bus įgyvendinimas. Taip pat turiu paminėti visos teisėsaugos sistemos finansavimo klausimus, socialinės partnerystės įrankių ir galimybių stiprinimą, savosios pozicijos gynimą svarstant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.
Džiaugiuosi ir tuo, kad mes esame vis aktyvesni tarptautinių organizacijų nariai ir partneriai - praėjusį rudenį Vilniuje vyko EuroCop konferencija, kurios metu priimtoje rezoliucijoje daug vietos buvo skirta ir Lietuvos teisėsaugos transformacijai. Taip pat aktyviai dalijomės patirtimi ir kartu mokėmės su Olandijos, Skandinavijos šalių pareigūnų profesinėmis sąjungomis.
Kaip tai, kas nuveikta pernai, atsispindės eilinių pareigūnų kasdienybėje?
Šiais metais tai pajus dauguma pareigūnų. Pirmiausia kalbu apie jų darbo užmokesčio didėji-mą. Mūsų pagrindinis tikslas buvo, kad jis šiemet didėtų ne mažiau nei 100 eurų per mėnesį. Kita vertus, darbo užmokesčio augimas yra sudėtingas ilgalaikis procesas. Todėl sakydamas, kad pernai pasiekėme nemažai, išlieku atsargus. 2018 m. nuveikti darbai yra žingsnis į priekį, tačiau tik tarpinis rezultatas, leidžiantis manyti, jog įmanoma pasiekti strateginį NPPSS tikslą - įgyvendinti „Programą 1000". Tai reikštų, kad 2020-2021 m., baigiantis šiai Seimo kadencijai, pareigūnų minimalus atlygis siektų ne mažiau nei 1000 eurų per mėnesį. Todėl politikams, pareigūnų bendruomenei bei profesinėms sąjungoms dar per anksti nusiraminti.
Kaip sektiną pavyzdį galiu paminėti mūsų ugniagesių bendruomenės susitelkimą. Manau, kad būtent profesinei sąjungai pavyko įsiūbuoti pokyčius šioje ilgą laiką stagnavusioje srityje. Ugniagesiai rengė pasiūlymus politikams, rinko parašus peticijai, organizavo protesto akciją. Visa tai davė rezultatų - ugniagesių darbo užmokestis šiais metais turėtų augti bent 100 eurų per mėnesį, nes tam papildomai skirta 3,5 mln. eurų. Bendras sistemos finansavimas 2019 m. padidėjo beveik 12 mln. eurų. Be to, Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga kartu jau baigia derybas ir dėl kolektyvinės sutarties. Džiaugiuosi, kad lygiagrečiai ėmė augti ir ugniagesių profesinės sąjungos narystė. Vadinasi, žmonės mato tuos, kurių veikla yra rezultatyvi.
 
Praėjusiais metais kaip niekad aktyvios buvo ir kitų sričių profesinės sąjungos. Galbūt tai yra profsąjungų veiklos Lietuvoje proveržis?
Norėčiau, kad taip būtų, bet vienareikšmiškai taip teigti kol kas negaliu. Mano manymu, reikėtų daugiau profesinių sąjungų veiklos strategijos, tvarumo, pastovumo. Labai geras pavyzdys - Medikų sąjūdis. Norėtųsi, kad tokios iniciatyvos turėtų tęstinumą ir kad jų būtų daugiau. Tai, ką matau dabar labiau primena vienadienes akcijas, gatvių kovas. Kaip rodo mano patirtis, profesinių sąjungų veikla yra efektyviausia tuomet, kai darbas derybų salėse ir kabinetuose yra derinamas su įvairiomis viešo-mis akcijomis. Jų prireikia tada, kai derybose nerandama sprendimų. Taip pat visada turi būti labai aišku, koks yra norimas rezultatas.
Be to, kalbėdami apie profesines sąjungas, mes labai dažnai naudojame apibendrinimus. Tačiau organizacijos, jų lyderiai, lyderių patirtys ir vertybės yra labai skirtingi. Todėl džiaugiuosi, kad jau šiais metais Lietuvos žmonės dalį savo gyventojų pajamų mokesčio galės skirti ir pasirinktoms profesinėms sąjungoms. Manau, kad tai bus vienas iš instrumentų, padėsiančių atskirti pelus nuo grūdų ir stiprinti aktyvias ir veiklias profesines sąjungas, jų derybines galias bei įtaką.
Pernai iš NPPSS buvo pašalinta Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS), kokią įtaka tai turi organizacijai ir tolimesniems jos darbams?
LPPS pašalinimas buvo natūralus sprendimas, kuris, tikiu, ilgainiui padarys mūsų organizaciją dar stipresne. Jau daugiau nei dešimtmetį, net ir nebūdami tokie skaitlingi, mes aktyviai ir įvairiausiais būdais kovojame už paprastą Lietuvos pareigūną: policininką, ugniagesį, pasienietį, gamtos apsaugos inspektorių, įkalinimo įstaigos prižiūrėtoją. Užtikrinu, kad tai nesikeis, o NPPSS ir toliau sieks tikslų, apie kuriuos jau kalbėjau.
Kas laukia pareigūnų 2019 metais?
Mūsų, kaip skėtinės organizacijos, prioritetai išlieka tie patys. Visą pirma, gauto papildomo finansavimo įsisavinimo priežiūra, taip pat teisinės pagalbos nariams teikimas. Štai vien pernai mūsų teisininkai susivienijimo nariams suteikė daugiau nei 1100 teisinių konsultacijų ir atstovavo jiems daugiau nei 30 bylų. Taip pat mums labai svarbus statutinių įstaigų veiklos efektyvumo didinimas, pertvarkant veiklą, o sutaupytas lėšas skiriant pareigūnų motyvacijai, darbo užmokesčio didinimui, taip pat pareigūnų socialinių garantijų stiprinimas. Vienas pačių svarbiausių - pensijų indeksavimas bei didinimas.
 
Atrodo, ką tik baigėme tikrai karštas diskusijas dėl šių metų teisėsaugos biudžeto, o pavasarį pasirodys pirmieji 2020 metų teisėsaugos finansavimo planai. Kaip ir sakiau, tai ilgalaikiai procesai ir kompleksiniai klausimai. Tačiau mes nesirengiame pasyviai stebėti procesų, būsime aktyvūs jų dalyviai. Kitas svarbus klausimas - teisėsaugos įstaigų finansinių resursų panaudojimo efektyvumas. Jau esame susidūrę su situacijomis, kai pareigūnų darbo užmokesčiui suplanuotos lėšos panaudojamos kažkur kitur. Darysime viską, kad tokios situacijos nepasikartotų. Pagaliau, šių metų NPPSS veiklos prioritetus tiksliai susidėliosime sausio pabaigoje Vilniuje vyksiančioje neeilinėje konferencijoje.
Kitais metais mūsų laukia daug rinkimų. Ką jie gali atnešti pareigūnams?
Rinkimai įtakos tikrai turės ir nebūtinai teigiamos. Manau, bus nemažai politinių diskusijų ar net rietenų, todėl ir sprendimai gali būti priimami sunkiau. Turėsime ir su Prezidento rinkimų baigtimi susijusią Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo procedūrą bei naujų suteikimą, o tai nėra palankus fonas racionaliems sprendimams. Pagaliau, dabartinė Seimo kadencija taip pat persirito į antrą pusę. Todėl politikai ims vis dažniau galvoti apie kitus Seimo rinkimus. Vadinasi, bus kalbama daugiau, o daroma, greičiausiai, mažiau. Kita vertus, esame jau antrą veiklos dešimtmetį skaičiuojanti organizacija, todėl panašios situacijos nėra naujiena.


 




 
Bendrinti