Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2019-01-10 14:35:51

Seimo darbotvarkėje – atmestomis tyrimo komisijos išvadomis grįstas naujas LRT įstatymas

 

 

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2019 01 10

 

 

Šį penktadienį, sausio 11 d., Seimas balsuos dėl naujos LRT įstatymo redakcijos pateikimo. Projektas parengtas pagal Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti išvadas, kurias Seimas atmetė gruodžio 20 d.

 

Naują LRT įstatymo redakciją registravo valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. LRT tarybai išplatinus kreipimąsi, kviečiantį nesvarstyti tokio svarbaus įstatymo keitimo be plačių visuomenės diskusijų, LVŽS lyderis R. Karbauskis viešai yra sakęs su LRT įstatymu neskubėsiantis.

 

„Pirmiausia turiu nuraminti LRT tarybą, kad įstatymo niekas nesiruošia šitoje sesijoje priiminėti. Kita Seimo sesija prasidės kovo 10 d., mes turime pakankamai daug laiko ir ekspertus pakviesti, ir klausymus surengti, pasitelkti visą gerąją praktiką ES tam, kad priimtume tikrai gerą įstatymą. (...) Šiandien galiu atvirai ir aiškiai pasakyti, kad niekur nebus skubama, bus rasti tie sprendimai, kurie būtų patys palankiausi LRT“, ‒ gruodžio 12 d. viešai sakė R. Karbauskis. Į Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkę nauja LRT redakcija buvo įtraukta iškart po Laikinosios komisijos išvadų atmetimo.

 

Naujos LRT įstatymo redakcijos projektui Seimo Teisės departamentas turėjo apie 60 pastabų.

 

Įstatymo projektą kritikavo ir Europos transliuotojų sąjunga (EBU), raginusi Lietuvos valdančiąją daugumą imtis visų reikalingų priemonių užtikrinti LRT institucinę autonomiją bei turinio nepriklausomumą.

 

„Parengta nauja LRT įstatymo redakcija turi daugybę diskutuotinų nuostatų, pavyzdžiui, reikalavimai LRT tarybai, kurie kritiškai susiaurintų ratą žmonių, galinčių į ją pretenduoti. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasakęs, kad valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių. LRT tarybos nariai turi išreikšti visos visuomenės interesus ir atstovauti kuo platesniam socialiniam spektrui.  Įstatymo projekte taip pat apstu mikrovadybinių nuostatų“, sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pagal naująją LRT įstatymo redakciją, Tarybos narių kadencijos pradėtų sutapti su politiniais ciklais, o tai, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, gali lemti jų politinį angažuotumą. Be to, įstatymo projekte sakoma, kad 4 LRT tarybos narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai. „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinių universitetų statutus tvirtina Seimas. Ši nuostata suponuoja tai, kad asmenys, į Tarybą paskirti iš universitetų senatų, gali būti priklausomi nuo Seimo“, pastebi LRT vadovė.

 

Ne mažiau abejonių kelia įstatymo projekte siūloma kita naujovė – LRT valdybos įsteigimas remiantis analogija su Akcinių bendrovių įstatymu. „Pats principas yra ydingas, nes visuomeninio transliuotojo pagrindinis valdymo modelio reikalavimas yra užtikrinti redakcinę nepriklausomybę ir institucinę autonomiją. Be to, diskutuotinas ir valdybos narių skyrimas: neaišku, kuo remiantis siūloma įtvirtinti, kad kandidatų į LRT valdybos narius viešą konkursą atliktų, kaip siūloma, audito įmonė“, – sako LRT generalinė direktorė.

 

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, Valdybos galios ir kompetencijos nėra aiškiai apibrėžtos ir persipina su Tarybos, generalinio direktoriaus ir naujai siūlomos steigti pareigybės – LRT ombudsmeno – funkcijomis. Tai kuria prielaidas painiavai, vidinei trinčiai, lėtina sprendimų priėmimo procesus, žlugdo organizacijos efektyvumą.

 

Dar daugiau abejonių kyla dėl naujai siūlomos steigti kontroliuojančios pareigybės – LRT ombudsmeno, kuriam suteikiama išimtinė teisė vykdyti LRT veiklos principų ir reikalavimų LRT programų turiniui kontrolę. Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, neaišku, koks jo teisinis statusas, kokiais teisiniais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, nenustatyta jo teisinė atsakomybė už netinkamą veiklą.

 

LRT įstatymas buvo priimtas 1996 m. Jeigu jis būtų pakeistas pagal dabar siūlomą redakciją, tai būtų pirmas kartas, kai taip esmingai būtų keičiamas visuomeninio transliuotojo valdymo modelis.

 

Iki šiol šis valdymo modelis buvo laikomas pavyzdiniu Europos transliuotojų sąjungoje. Per ilgą LRT istoriją nuolat buvo stengtasi subalansuoti galios centrų įtaką. Dabartinis LRT valdymo modelis, įtvirtintas LRT įstatyme, įrodė gebėjimą apsaugoti LRT nuo politizavimo: jame numatyta aukščiausio LRT valdymo organo – LRT tarybos – narių kaita leidžia išlikti nepriklausomam nuo politinės valios. Juo labiau, tą užtikrina ir 2013 m. patvirtintas LRT finansavimo modelis, garantuojantis finansinį stabilumą ir nepriklausymą nuo komercinių pajamų.

 

LRT įstatymo projekto pateikimas į Seimo dienotvarkę įtrauktas nesulaukus ir Konstitucinio teismo sprendimo dėl Laikinosios komisijos LRT veiklai tirti legitimumo.

 

 

http://eureka.lrt.lt/signature.jpg

Virginija Bunevičiūtė

Atstovė ryšiams su visuomene

S. Konarskio g. 49,
LT-03123 Vilnius
Tel. +3705 236 3240
Mob. +370 686 91963
Faks. +370 5 2363208
lrt@lrt.lt www.lrt.lt




 
Bendrinti