Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2019-05-15 14:21:42

Pristatyta Seimo kontrolierių – nacionalinės žmogaus teisių institucijos – veiklos ataskaita

 

 

2019 m. gegužės 15 d. pranešimas žiniasklaidai

 

          

Gegužės 15 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas išklausė Seimo kontrolierių – nacionalinės žmogaus teisių institucijos – 2018 m. veiklos ataskaitą. Ataskaitą pristatė Seimo kontrolierius, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas (tiria skundus dėl valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje) ir Seimo kontrolierė Milda Vainiutė (tiria skundus dėl savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje).

Seimo kontrolierių įstaiga įgyvendina Konstitucijoje ir Seimo kontrolierių įstatyme numatytas funkcijas – nagrinėja asmenų skundus dėl pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo, taip pat atlieka nacionalinę kankinimų prevenciją. 2017 m. Seimo kontrolierių įstaiga buvo akredituota kaip nacionaline žmogaus teisių institucija. Įgyvendindami Seimo kontrolieriams įstatymu nustatytas funkcijas, Seimo kontrolieriai prižiūri, kaip valstybė rūpinasi žmogaus teisėms, skatina pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms inicijuodami ir atlikdami tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų.

A. Normantas, pristatydamas Ataskaitą komitetui, akcentavo identifikuotas bausmių vykdymo pertvarkos, sveikatos apsaugos problemas. Įvardinti ir socialinių asmens teisių užtikrinimo, vaiko teisių ir laisvių užtikrinimo klausimai institucinės pertvarkos procese. Ataskaitoje detalizuotos esminės problemos globos, vaikų globos, psichikos sveikatos įstaigose, policijos komisariatų areštinėse, užkardose ir pasienio kontrolės punktuose. Seimo kontrolierius pasisakė dėl būtinybės apsaugoti žodžio ir saviraiškos laisvę, garantuojamą Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, užtikrinant nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą.

Seimo kontrolierių įstaigoje 2018 m. gauta 1755 skundų. Su valstybės institucijų pareigūnų veikla buvo susiję 1328 skundai. Nagrinėjant skundus dėl valstybės institucijų ir įstaigų, jų̨ pareigūnų veiklos, 39 proc. skundų pripažinti pagrįstais. Bendras visų įstaigoje gautų skundų pagrįstumo procentas 2018 m. kartu su savivaldybės pareigūnais ir tarnautojais yra 46 proc. A. Normantas įvardijo platų 2018 m. Seimo kontrolierių nagrinėtų problemų spektrą, buvo  skųstasi dėl:

-sodininkų bendrijų teritorijose esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms;

-Nacionalinės žemės tarnybos veiklos viešojo administravimo srityje nepakankamo efektyvumo;

-atliekų tvarkymo;

-daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo);

-bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės;

-saugaus eismo organizavimo;

-socialinės paramos, socialinės pagalbos;

-triukšmo mažinimo;

-įkalintų asmenų teisės pasimatyti su artimaisiais.

A. Normantas pabrėžė, kad į skundų tyrimą Seimo kontrolieriai žiūri, kaip į sistemą, kuri leidžia identifikuoti visuomenės nariams kylančias problemas ir jas spręsti.

Pagal išnagrinėtų skundų problematiką apie trečdalis visų Seimo kontrolierių 2018 m. ištirtų skundų buvo skundai, susiję su laisvės apribojimu (31 proc.), šiek tiek mažiau – su asmenų kreipimųsi nagrinėjimu (29 proc.). Po 8 proc. visų Seimo kontrolierių ištirtų skundų buvo susiję su aplinkos ir nuosavybės klausimais. 2018 m., lyginant su ankstesniais metais, augo sulaikytųjų ir nuteistųjų skundų skaičius: 2016 m. tokių skundų buvo 21 proc., 2017 – 26 proc., o 2018 – 31 proc. Tai siejama su įgyvendinama bausmių vykdymo pertvarka.

Seimo kontrolierė Milda Vainiutė  sakė, kad ne tik nagrinėjo skundus dėl savivaldybės institucijų, tačiau prisidėjo ir prie kitų Seimo kontrolierių įstaigos vykdomų veiklų. Kontrolierė pasisakė dėl bendro pobūdžio pastebėjimų. M. Vainiųtė atkreipė dėmesį į Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir būtiną konstruktyvią partnerystę tarp institucijų. „Jei nesuveikia geras viešasis administravimas, naudojama daugiau valstybės išteklių. Todėl svarbu visuomenės švietimas. Žmogus turi žinoti kur kreiptis, jis turi žinoti, kad Prezidentas neišspręs teisminės bylos“, kalbėjo Seimo kontrolierė. Pasak M. Vainiutės, daug žmonių ateina dėl klausimų, kurių Seimo kontrolieriai negali išspręsti. M. Vainiutė pastebėjo, kad dėl savivaldybės institucijų veiklos skundų gaunama mažiau nei dėl valstybės institucijų, tačiau didesnioji dalis skundų dėl savivaldybių būna pagrįsti.

Išklausę Ataskaitos, Žmogaus teisių komiteto nariai Seimo kontrolieriams uždavė klausimus.   Seimo narys Justas Džiugelis teiravosi dėl švietimo Vilniaus rajone – galimai diskriminuojamos lietuviškos mokyklos. A. Normantas žadėjo pasidomėti esama situacija. Seim o narys Sergejus Jovaiša teiravosi, ar Seimo kontrolieriai gauna šakinių ministerijų atsakymus į jų iškeltas problemas ir kokia ministerijų reakcija į nustatytus darbo trūkumus. A. Normantas pažymėjo, kad rekomendacijų įgyvendinimas yra  nuolat kontroliuojamas. „Kai kurių skundų problematika apima kelių ministerijų sritį, tuomet kreipiamės į Vyriausybę ir siūlome atlikti arbitro vaidmenį“, – kalbėjo Seimo kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praėjusiais metais Seimo kontrolierių rekomendacijų įgyvendinimo procentas siekė 93 proc.

Su Seimo kontrolierių 2018 m. eiklos ataskaita galima susipažinti ČIA.

 

Parengė Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt

 

 




 
Bendrinti