Pranešimai spaudai

Grįžti į pranešimų sąrąšą Viskas  Politika  Verslas  Teisėtvarka  Kultūra  Sportas  
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2014-12-04 06:55:27

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre šį savaitgalį – absurdo dramaturgijos klasika

    PRANEŠIMAS SPAUDAI

    2014 12 04

 

 

  Valstybiniame Šiaulių dramos teatre šį savaitgalį – absurdo dramaturgijos klasika: pirmąsyk profesionalioje Lietuvos scenoje Samuelio Beketo „Žaidimo pabaiga“

 

                      Valstybiniame Šiaulių dramos teatre žiniasklaidai pristatyta naujausia premjera – Samuelio Beketo (Samuel Beckett) vienos dalies absurdo drama „Žaidimo pabaiga“ (rež. Paulius Ignatavičius), į kurią žiūrovai kviečiami jau šį sekmadienį, gruodžio 7 dieną, 18 valandą. Tai pirmasis šios pjesės pastatymas profesionalioje valstybinio teatro scenoje (iki šiol šį absurdo dramaturgijos klasikos kūrinį lietuvių režisieriai bandė „perkąsti“, statydami ją studentiškuose ar komerciniuose teatruose).

                      Spektaklis „Žaidimo pabaiga“ išryškina nepatogias visuomenės susvetimėjimo, artimo meilės, žmogaus absurdiškos egzistencijos ir nemokėjimo bendrauti temas. Veiksmas vyksta nusigyvenusių ponų, o gal net mūsų pačių minčių absurdo labirintuose... Veikėjai kupini stiprių emocijų, tačiau beklaidžiodami absurdo labirintais, atrodo praradę žmogiškumą, virtę nevienareikšmiais simboliais (tėvai šiukšlių dėžėse). O pagrindinis veiksmas – laukimas, kad įvyks kažkas viltingo, tebūnie tai ir išlaisvinanti pabaiga,–atsimuša lyg į sieną: nieko svarbaus nėra ir negali būti, o žmogus egzistuoja tik kaip absurdiškos situacijos įkaitas, atsiduodantis į likimo rankas lyg žaislas. Antras svarbus akcentas – pono ir tarno (tėvo ir sūnaus) santykiai. Sukriošusį, ligotą ir piktą, bet bandantį išbūti besikartojančiame laike, poną Hamą (aktorius Sigitas Jakubauskas) slaugo tarnas, jo įsūnis Klovas (aktorius Dalius Jančiauskas). Viena vertus, meilė, rūpestis ir baimė likti vienam, kita vertus, jie vienas kitam įgrisę iki skausmo. Tą skausmingą ryšį sustiprina iš atminties išnyrantys Hamo tėvai Negas ir Nelė (aktoriai Juozas Bindokas ir Vilija Paleckaitė). Tai lyg tam tikras meilės išbandymas. Baisiausia – ne mirtis, o jos laukimas, kai ta pabaiga vis neateina ir žaidimas tęsiasi.

                      Pjesę „Žaidimo pabaiga“ (Fin de partie/Endgame)  žymusis XX a. airių kilmės dramaturgas Samuelis Beketas rašė 1954–1956 m. Pokario laikotarpio egzistencinė tuštuma, privertusi perkainuoti žmogiškąsias vertybes ir visuomenės normas, randa atgarsį šiuolaikiniame kontekste. Anot režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus, ji statoma kaip tik laiku, kai visi gyvename galimo karo nuojauta. Pjesė priverčia susivokti, kad mūsų gyvenimai ypatingos prasmės ir neturi,  vienintelis tikslas, kuris šiek tiek palengvina būtį – žaisti  gyvenimą ir pro susireikšminimą ir abejingumą matyti aplink save kitus žaidėjus, tai yra šalia esančius žmones.

                      Jaunosios kartos režisierius Paulius Ignatavičius šiauliečiams teatro žiūrovams jau pažįstamas kaip dviejų „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuotų spektaklių kūrėjas: mažiesiems skirto 2013 metais statyto pagal Sergėjaus Kozlovo kūrybą „Ežiukas rūke“ ir 2009 metus pagal Franco Kafkos tekstus režisuoto „Kova“. Tad ir dabar modernizmo klasikos egzistencinės temos spektaklyje „Žaidimo pabaiga“ šiuolaikiniame kontekste suskamba naujai.

                      Vieną pagrindinių –Hamo – vaidmenų spektaklyje atliekantis aktorius Sigitas Jakubauskas sako, kad absurdo nereikėtų bijoti: „Absurdo dramaturgija neįprasta, tačiau įsigilinęs atrandi, kad ji labai tiksli ir logiška, o šiame spektaklyje svarbiausia yra  žmonių santykiai, tai, kaip jie bendrauja, auklėjimo įtaka, egoizmas, priverstinis užuojautos prašymas – visa tai būdinga ir šių dienų visuomenei“. Aktorius Dalius Jančiauskas, scenoje įkūnijantis tarp meilės, pareigos ir nepakantumo besiblaškantį įsūnį Klovą, sako, kad ir dabar mes visi kasdien žaidžiame gyvenimą, tikėjimą, tam tikrus vaidmenis visuomenėje: „Jei Beketo iškelta mintis, kad visas gyvenimas – žaidimas, tai kyla klausimas, kas būtų, jei mes staiga nebežaistume?“

                      Spektaklio režisierius Paulius Ignatavičius dramai parinko šiuolaikinių kompozitorių muziką. Scenografiją sukūrė Inga Aleknavičiūtė, spektaklyje „atvėrusi Beketo langus“ ir tuo, rodos, apokaliptinei pjesei suteikdama vilties. Kostiumus kūrė dailininkė Neli Ivančik, kuri veikėjus aprengė itin aristokratiškai, taip pabrėždama nereikalingą žmonių susireikšminimą nykioje erdvėje, beprasmiame gyvenime. Spektaklio  šviesų dailininkas – Julius Kuršys.

                      Žiūrovai S. Beketo vienos dalies absurdo dramos „Žaidimo pabaiga“ premjeroje laukiami gruodžio 7 d., sekmadienį, 18 val. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre.                      

 

                      Valstybinio Šiaulių dramos teatro informacija

                      Parengė teatro Literatūrinės dalies vedėja Asta Šiukšterienė

                      Nuotraukų autorius – fotografas Artūras Staponkus 

                      www.sdt.lt

                       

 




 
Bendrinti